Mladičiaus mirtis ir Serbijos kelias į Europą: susitaikymo su praeitimi būtinybė

Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo karo Bosnijoje ir Hercegovinoje pabaigos, Vakarų Balkanų žaizdos tebekraujuoja, o buvusio Bosnijos serbų kariuomenės vado Ratko Mladičiaus, pripažinto kaltu dėl genocido ir karo nusikaltimų, mirtis ir jo palaikų pargabenimas į Serbiją su iškilmingu atsisveikinimu sukėlė didelę reakciją Europoje. Europos Komisijos narė Marta Kos atšaukė vizitą į Serbiją, pabrėždama, kad karo nusikaltėlių šlovinimas nesuderinamas su susitaikymo procesu ir europinėmis vertybėmis. Nors negalima teigti, kad visi serbai garbina karo nusikaltėlius, nes Serbijoje egzistuoja pilietinė visuomenė, kritikuojanti nuteistųjų heroizavimą, Europos Komisijos ataskaitos ir žmogaus teisių aktyvistų duomenys rodo, kad kai kurios politinės partijos, politikai ir žiniasklaidos priemonės tebeteikia viešą erdvę karo nusikaltėliams ir neigia karo nusikaltimus, įskaitant Srebrenicos genocidą. Dėl šios priežasties Europos Parlamento nariai paragino svarstyti Serbijos stojimo derybų laikiną įšaldymą, kol šalis aiškiai atsiribos nuo nusikaltėlių garbinimo ir nesiūlys naujų su Šengenu susijusių lengvatų, nes valstybė kandidatė negali deklaruoti europinių ambicijų ir tuo pačiu metu oficialiai heroizuoti asmenis, kurių nusikaltimus nustatė tarptautiniai teismai. Europos Sąjunga, būdama istorinės atsakomybės bendrija, reikalauja, kad Serbija prisiimtų visą istorinę atsakomybę, pripažintų genocidą Srebrenicoje, kur per Mladičiaus vadovaujamų pajėgų veiksmus žuvo beveik 8 tūkst. vyrų ir berniukų, o dešimtys tūkstančių žmonių buvo prievarta išvežti. Šis pripažinimas yra esminė sąlyga Serbijos europinei ateičiai, kuri negali būti statoma ant Mladičiaus ir Karadžičiaus mitologijos. Serbijos integracija į ES reikalauja ne tik ekonominių projektų, bet ir demokratijos, teisės viršenybės, susitaikymo su kaimynais ir istorinės tiesos pripažinimo. Nors stojimo derybos vyksta nuo 2014 m., pažanga stringa dėl politinio spaudimo teismams, korupcijos, žiniasklaidos laisvės pablogėjimo, nepakankamo karo nusikaltimų tyrimo bei nesuderinamos užsienio politikos su Rusija. Serbija privalo pasirinkti aiškią europinę kryptį, o ne dvigubą geopolitinę politiką, ir įgyvendinti susitarimus su Priština, kad užsitikrintų vietą ES.