Menopauzė, nors dažniausiai siejama su hormonų svyravimais ir jų poveikiu bendrai savijautai, vykdo ir netikėtus pokyčius moters smegenyse. Minint menopauzės sąmoningumo mėnesį, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Ramunė Grikšienė pristato naują tyrimą, atskleidžiantį skirtingus smegenų pokyčius paauglystėje, nėštumo metu ir menopauzėje.
Nyderlandų mokslininkių publikuotame tyrime „Nature Communications“, analizuoti daugiau nei tūkstančio moterų ir mergaičių smegenų vaizdinimo duomenys. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip smegenys kinta trimis svarbiais hormoninės įtakos laikotarpiais: paauglystėje, nėštumo metu ir menopauzėje.
Menopauzės metu smegenys keičiasi kitaip, nei tikėtasi
Rezultatai parodė, kad paauglystėje ir nėštumo metu smegenyse vyksta panašūs persitvarkymo procesai, tačiau menopauzės laikotarpiu nustatytas netikėtas atradimas: įprastas su amžiumi siejamas pilkosios medžiagos tūrio mažėjimas nebuvo pastebėtas moterų grupėje, išgyvenusių šią hormoninę pereigą.
Prof. R. Grikšienė pažymi, kad iki šiol daugiausia dėmesio skirta smegenų raidai vaikystėje ir paauglystėje, o pastaruoju metu – nėštumo poveikiui. Menopauzės procesai tyrinėti gerokai mažiau. „Žinome, kad žmogaus smegenys keičiasi visą gyvenimą, jų tūris su amžiumi mažėja, o brendimo ir nėštumo metu šis procesas netgi paspartėja. Todėl mokslininkai tikėjosi panašių pokyčių ir menopauzės metu, tačiau rezultatai parodė ką kita“, – aiškina profesorė.
Nustatyta, kad moterų, kurios stebėjimo metu perėjo iš priešmenopauzės į pomenopauzę, smegenyse pilkosios medžiagos tūris nekito. Tuo tarpu moterims, buvusioms nuolat priešmenopauzėje arba nuolat pomenopauzėje, toks mažėjimas buvo fiksuojamas. „Tai vienas įdomiausių šio tyrimo rezultatų. Panašu, kad menopauzinės pereigos metu įprasti su amžiumi susiję smegenų struktūros pokyčiai gali laikinai sulėtėti arba vykti kitaip. Tačiau tai nereiškia, kad nieko nevyksta“, – sako prof. R. Grikšienė.
Anot jos, tai leidžia kelti prielaidą, kad menopauzė yra savitas smegenų prisitaikymo etapas, kurio biologiniai mechanizmai dar tik tyrinėjami.
Ką bendro turi paauglystė ir nėštumas?
Kita svarbi išvada – paauglystės ir nėštumo metu moterų smegenyse vykstantys pokyčiai yra gerokai panašesni nei galėtume įsivaizduoti. Abiem etapais mažėja smegenų pilkosios medžiagos tūris: paauglystėje vidutiniškai apie 0,13 proc., o nėštumo metu – apie 0,11–0,12 proc. per mėnesį. Pokyčiai apima didelę dalį smegenų žievės ir vyksta koordinuotai.
Prof. R. Grikšienė paaiškina, kad nors pilkosios medžiagos tūrio mažėjimas gali atrodyti neigiamai, šiais gyvenimo etapais jis gali būti susijęs su smegenų persitvarkymu ir prisitaikymu prie naujų užduočių. Paauglystėje tai skatina intensyvų smegenų brendimą ir efektyvesnį tinklų veikimą, o nėštumo metu gali būti susiję su pasirengimu motinystei.
„Ankstesni tyrimai parodė, kad nėštumo metu ryškūs pokyčiai vyksta smegenų srityse, susijusiose su socialiniu pažinimu ir gebėjimu suprasti kitų žmonių psichologines būsenas. Manoma, kad šie procesai gali būti svarbūs formuojantis motinos ir kūdikio ryšiui ir prisitaikant prie naujo gyvenimo vaidmens“, – pasakoja profesorė.
Vis dėlto, paauglystės ir nėštumo metu smegenų pokyčiai nėra visiškai identiški; srityse, atsakingose už judesių ir kūno signalų apdorojimą, paauglystėje jie buvo ryškesni ir greitesni.
Hormonų pokyčiai – ne tik foninis procesas
Lytiniai hormonai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šiuos pokyčius. Brendimo ir nėštumo metu estrogenų koncentracija didėja, o menopauzės metu mažėja. Dėl to mokslininkės iš pradžių tikėjosi priešingų pokyčių menopauzės metu, tačiau rezultatai parodė sudėtingesnes hormonų ir smegenų sąsajas.
„Hormonų koncentracijos pokyčiai smegenims nėra tik foninis biologinis procesas. Daugėja tyrimų, rodančių, kad jie gali būti susiję su reikšmingais smegenų struktūros ir funkcijų pokyčiais. Todėl norint geriau suprasti moterų smegenų sveikatą, turime atsižvelgti ir į jų hormoninę būklę“, – sako prof. R. Grikšienė.
Anot jos, tai svarbu ir kalbant apie skirtingus moterų savijautos pokyčius. „Nuotaikos, emocijų, pažintinių funkcijų ar bendros savijautos pokyčiai hormoninių pereigų metu greičiausiai nėra atsitiktiniai. Tikėtina, kad bent dalis jų gali būti susiję su smegenyse vykstančiais prisitaikymo procesais. Tačiau kokie tiksliai mechanizmai tai lemia, dar turime išsiaiškinti“, – pažymi profesorė.
Moterų smegenys vis dar kelia daug klausimų
Nors tyrimas suteikė svarbių žinių apie moters smegenų plastiškumą, mokslininkai pabrėžia atsargumą vertinant rezultatus. Ypač daug neatsakytų klausimų lieka apie menopauzinės pereigos laikotarpį, nes ilgalaikių tyrimų šia tema atlikta mažai.
Prof. R. Grikšienė primena, kad moters smegenų raida nesibaigia paauglystėje, o prisitaikymo procesai gali būti labai skirtingi. „Moters smegenys nėra statiška sistema. Jos nuolat keičiasi ir prisitaiko prie svarbių biologinių gyvenimo įvykių. Šiandien jau galime pasakyti, kad menopauzė nėra vien hormoninių pokyčių laikotarpis – tai ir svarbus, vis dar nepakankamai ištirtas smegenų gyvenimo etapas“, – apibendrina profesorė.
