Kauno miesto savivaldybė matematikos mokymą kryptingai stiprins nuo penktos klasės, kad pagerintų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus. Miestas plės skaitmeninių priemonių naudojimą, stebės individualią mokinių pažangą ir daugiau dėmesio skirs ankstyvam žinių spragų nustatymui.
Mokinių spragas padės nustatyti dvi skaitmeninės sistemos
2025–2026 mokslo metais Kauno mokyklose pradėtos naudoti skaitmeninė matematikos platforma „Elicėjus“ ir adaptyvaus testavimo sistema „PROTAU“. Savivaldybės teigimu, jos leidžia mokytojams stebėti kiekvieno mokinio pažangą, nustatyti žinių spragas, skirti pagal gebėjimus pritaikytas užduotis ir anksčiau suteikti reikalingą pagalbą.
5–12 klasių mokiniams skirta „PROTAU“ parenka klausimus pagal mokinio gebėjimus, o įvertinusi rezultatus sudaro asmeninį tobulėjimo planą. Testai atliekami tris kartus per mokslo metus: 5–9 klasių mokiniams skirtas testas trunka 45 minutes, o 10–12 klasių mokiniams – 90 minučių.
Mokinių matematikos gebėjimai vertinami pagal tikimybinę testų teoriją bendroje 400–1300 taškų skalėje. Tai leidžia palyginti to paties mokinio rezultatus per skirtingas testavimo sesijas ir stebėti jo pažangą.
„Elicėjaus“ turinys nuo 2026 m. rugsėjo 1 dienos pritaikytas atnaujintai ugdymo programai. Platformoje pateikiama daugiau kaip 600 pamokų, 1000 vaizdo įrašų ir 22 tūkst. nuolat atnaujinamų uždavinių.
Kaunas taip pat plėtoja matematikos laboratoriją „MatLab“, rengia papildomas konsultacijas, dalija klases į mažesnes grupes ir remia matematikos mokytojų iniciatyvas.
Kauno mokinių rezultatai viršijo šalies vidurkį
Savivaldybė skelbia, kad matematikos rezultatai Kaune nuosekliai gerėja penkerius metus. 2026 metais išplėstinio A kurso matematikos VBE mieste išlaikė 88 proc. kandidatų, o visoje Lietuvoje – 85,1 proc.
Kauno teigimu, šiemet pagerėjo A kurso rezultatai, o B kurso egzamino neišlaikiusių kandidatų dalis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo beveik perpus.
Lietuvių kalba vykusiame 2026 metų matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) dalyvavo 3657 Kauno mokiniai. Jų pažymių vidurkis siekė 6,58, kai visų 26 745 šalies kandidatų vidurkis buvo 6,03.
Kaune 1–3 balus gavo 403 mokiniai, arba apie 11 proc. dalyvių. Aukščiausius, 9–10 balų, įvertinimus pelnė 455 mokiniai, arba apie 12,4 proc.
Vis dėlto nacionaliniai jaunesnių mokinių duomenys rodo išliekančias spragas. Per 2026 metų aštuntokų matematikos nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą 9,1 proc. mokinių nepasiekė net slenkstinio lygio, o dar 10,8 proc. pasiekė tik šį lygį. Šalies rezultatų vidurkis buvo 20,1 taško iš 40.
Mokytojų atstovė ragina pagalbą telkti 5–10 klasėse
2026 metais matematikos VBE išlaikymo riba buvo 25 taškai iš 100. Pirmoji egzamino dalis sudarė 40 proc., o antroji – 60 proc. galutinio rezultato.
Švietimo ministrė Raminta Popovienė geresnius 2026 metų matematikos VBE rezultatus siejo su pakeista išlaikymo riba. Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentė Vilija Dabrišienė savo ruožtu perspėjo, kad dalis egzaminą išlaikiusių mokinių galėjo nepasiekti ugdymo programoje numatyto minimalaus gebėjimų slenksčio.
V. Dabrišienė ragino pagalbą pirmiausia telkti 5–10 klasėse. Pasak jos, laiku nepašalintos bazinių žinių spragos mokiniui pereinant iš vienos klasės į kitą kaupiasi ir vėliau apsunkina pasirengimą brandos egzaminui.
