Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas spalio 26 d. susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Linu Pernavu ir viešuosius pirkimus prižiūrinčios Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu Dariumi Vedricku aptarti, kaip paspartinti Lietuvos gynybos įsigijimus, kartu išlaikant jų skaidrumą ir aiškumą.
Institucijos ieškojo greitesnių pirkimų modelių
Į pasitarimą taip pat buvo pakviestas Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios Gynybos resursų agentūros direktorius Dovydas Palaima. Susitikimas surengtas įgyvendinant platesnę gynybos įsigijimų sistemos pertvarką.
„Ekspertai.eu“ spalio 27 d. antraštėje susitikimą apibūdino kaip būdų spartinti „pinigų įsisavinimą Rusijos atgrasymo srityje“ paiešką. Oficialiame Krašto apsaugos ministerijos pranešime teigiama, kad pasitarimo dalyviai ieškojo greitesnių gynybos įsigijimų modelių.
R. Kaunas pareiškė, kad valstybės saugumo užtikrinimas nėra vien Krašto apsaugos ministerijos reikalas, todėl norint pirkimus vykdyti greičiau būtinas bendras valstybės institucijų požiūris. Ministras pažadėjo tęsti darbą su kontroliuojančiomis institucijomis, kad Lietuvos kariuomenė kuo greičiau gautų jai labiausiai reikalingą įrangą.
Ministerija nepaskelbė apie konkrečius per susitikimą priimtus sprendimus, jų įgyvendinimo terminus ar aptartų pirkimų vertę.
Seimas svarsto trumpesnius terminus ir tris naujas pirkimų kategorijas
Likus šešioms dienoms iki pasitarimo, spalio 20 d., Seimas po pateikimo pritarė R. Kauno registruotoms pataisoms, kuriomis siūloma trumpinti gynybos pirkimų terminus ir supaprastinti procedūras. Už projektą balsavo 66 parlamentarai, 7 susilaikė, o balsavusių prieš nebuvo. Seimas taip pat paprašė STT pateikti pataisų vertinimą.
Projektu siūloma įteisinti tris naujas kategorijas: neatidėliotino operacinio poreikio, kritinių krašto apsaugos prekių, paslaugų ir darbų bei bandomosios partijos pirkimus.
Neatidėliotino operacinio poreikio pirkimus būtų leidžiama vykdyti neskelbiamų derybų būdu, netaikant privalomo atidėjimo termino ir pretenzijų pateikimo stadijos. KAM teigimu, teisminė kontrolė išliktų: tiekėjai galėtų kreiptis į teismą, o šis galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vertinant pasiūlymus kritiniuose pirkimuose, tiekimo grandinės patikimumui turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 30 proc. bendro vertinimo svorio. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo terminą siūloma trumpinti nuo 10 iki 5 darbo dienų, o kritiniais atvejais – iki 2 darbo dienų. Visa sutikimo procedūra trumpėtų nuo 33 iki 17, o kritinių pirkimų atvejais – iki 14 darbo dienų.
Auditas paragino spartą derinti su stipresne kontrole
Poreikį pertvarkyti sistemą sustiprino Valstybės kontrolės auditas. Jo duomenimis, 2023–2025 m. buvo sudaryta 8,7 mlrd. eurų vertės ginkluotės pirkimų sutarčių, o tokių įsigijimų dalis visose krašto apsaugos sistemos išlaidose išaugo nuo 14 iki 40 procentų.
Auditoriai nustatė, kad neįvykusių ginkluotės pirkimų dalis padidėjo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. 2025 metais. Be to, 42 proc. tikrintų pirkimų derinimas truko nuo 30 iki 374 dienų.
Reikšmingų sisteminių pažeidimų auditas nenustatė, tačiau 8 iš 21 tikrinto įprasto ginkluotės pirkimo, arba 38 proc., rasta didelės ar vidutinės reikšmės neatitikimų. Todėl Valstybės kontrolė paragino pirkimų spartinimą derinti su stipresne kontrole ir interesų konfliktų prevencija.
Opozicinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis perspėjo, kad siūlomos išimtys gali sudaryti palankesnes sąlygas tam tikroms įmonėms. Kiti parlamentarai taip pat kėlė klausimų, ar naujosios taisyklės nebus taikomos subjektyviai.
