Kauno miesto savivaldybės metinės pajamos 2005–2025 metais padidėjo beveik šešis kartus – nuo 129 mln. iki 758 mln. eurų. Tačiau kainoms per šį laikotarpį išaugus 2,2 karto, realus, infliaciją įvertinantis biudžeto augimas buvo mažesnis ir siekė apie 2,7 karto.
Po krizės biudžetas kelerius metus beveik neaugo
Pirmasis spartaus augimo laikotarpis fiksuotas 2005–2008 metais. Tuomet Kauno pajamos padidėjo 75 proc. – nuo 129 mln. iki 226 mln. eurų, nors 2007-aisiais buvo užfiksuotas nedidelis sumažėjimas.
Tuo metu didžiąją miesto pajamų dalį sudarė du šaltiniai. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) kasmet sudarė 34–45 proc., o valstybės dotacijos – 39–51 proc. visų Kauno pajamų.
Augimą nutraukė 2009 metų ekonomikos krizė: miesto pajamos sumažėjo 18 proc., o išlaidos – 14 proc. Tų metų gegužę Kauno miesto taryba jau patvirtintą biudžetą apkarpė 54 mln. litų.
Savivaldybė taip pat skolinosi apyvartinėms lėšoms. 2008 metais Kaunas paėmė 28 mln. litų, o 2009-aisiais – 41 mln. litų trumpalaikių paskolų. 2009 metų pabaigoje miesto skola siekė 36,7 proc. pajamų.
Po krizės ryškesnio atsigavimo teko laukti kelerius metus. 2010–2013 metais Kauno pajamos svyravo siaurame – nuo 200 mln. iki 213 mln. eurų – intervale. 2013-aisiais Kaunas buvo vienintelis Lietuvos didmiestis, neįvykdęs Seimo patvirtinto savarankiškų pajamų plano.
2014 metais miesto išlaidos siekė 236 mln. eurų. Nominaliai jos buvo šiek tiek didesnės negu 2008-aisiais, tačiau, įvertinus kainų augimą, – 11 proc. mažesnės.
Savivaldybėms padidinta GPM dalis pakeitė augimo tempą
Lūžis prasidėjo 2014 metais, pakeitus savivaldybių finansavimo tvarką. Per dvejus metus savivaldybėms tenkanti GPM dalis buvo padidinta nuo 57 iki 73 proc. Kauno pajamos iš šio mokesčio šoktelėjo nuo 87 mln. iki 112 mln. eurų.
Nuo 2014-ųjų bendros miesto pajamos didėjo kasmet: 2015 metais jos pasiekė 253 mln., 2019-aisiais – 349 mln., o 2021 metais – 429 mln. eurų.
Dar vienas pokytis įvyko 2020 metais, pakeitus savivaldybių pajamų skaičiavimo metodiką. Kaunui, kaip savivaldybei donorei, paliekama GPM dalis buvo padidinta nuo 73 iki 86 proc.
Ypač sparčiai miesto pajamos augo 2021–2025 metais. Per šį laikotarpį jos padidėjo 329 mln. eurų – nuo 429 mln. iki 758 mln. eurų. Tai didesnis prieaugis negu per ankstesnius penkiolika metų, kai pajamos išaugo 260 mln. eurų.
Nuo 2021-ųjų Kauno GPM pajamos kasmet didėjo po 32–52 mln. eurų. 2025 metais jos pasiekė 378,6 mln. eurų ir sudarė maždaug pusę visų miesto pajamų. Pagrindine šio augimo priežastimi įvardytas darbo užmokesčio kilimas Lietuvoje.
Kitas svarbus pajamų šaltinis – valstybės dotacijos, kurių didžioji dalis skiriama pedagogų atlyginimams. Nuo 2019 metų jos išaugo 2,4 karto ir 2025-aisiais siekė 286,6 mln. eurų. Kartu GPM ir valstybės dotacijos sudarė 88 proc. visų Kauno pajamų.
Augant pajamoms skolos našta sumažėjo
Didesnį biudžetą lydėjo augantys metų pabaigoje nepanaudotų lėšų likučiai. Nepanaudoti asignavimai padidėjo nuo 9,7 mln. eurų 2019 metais iki 37,5 mln. eurų 2025-aisiais.
2024 metų pabaigoje miesto sąskaitose buvo 92 mln. eurų – daugiau negu tuo metu turėta 65 mln. eurų paskolų skola.
Per visą dvidešimties metų laikotarpį Kauno skola nominaliai išaugo nuo 25 mln. iki 72 mln. eurų. Vis dėlto, biudžetui didėjant gerokai sparčiau, publikacijos skaičiavimu, skolos našta sumažėjo nuo 35 proc. 2005 metais iki 16 proc. 2025-aisiais.
Augimo tendencija tęsėsi ir vėliau. 2026 metų vasario 24 dieną Kauno miesto taryba patvirtino 834,8 mln. eurų biudžetą – 86,4 mln. eurų didesnį už ankstesnių metų planą. Didžiausia jo dalis – 389,4 mln. eurų, arba 46,6 proc. – numatyta švietimui.
