Kauno Nemuno saloje spalio 2 d. pradėjęs veikti apžvalgos ratas per pirmąsias tris savaites sulaukė 14,5 tūkst. lankytojų, o bilietų pardavimo suma priartėjo prie 150 tūkst. eurų. Spalio 28 d. Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija tuo pat metu aiškinosi, kodėl ratas įrengtas būtent šioje vietoje, darbai pradėti tyliai, o projektas iš anksto nesuderintas su paveldosaugininkais.
Per tris savaites apsilankė 14,5 tūkst. žmonių
Kauno turizmo ir verslo informacijos centro „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius komisijai nurodė, kad vidutinė parduoto bilieto kaina siekė apie 10 eurų su PVM. Pradinį lankomumo rezultatą jis pavadino džiuginančiu, tačiau pripažino, kad šąlant orams reikės ieškoti papildomų būdų lankytojams pritraukti.
Pasak T. Stankevičiaus, Kaune sumontuotas visiškai naujas, anksčiau nenaudotas apžvalgos ratas. Jį prireikus galima perkelti į kitą vietą, nors dažnai kilnoti tokį įrenginį būtų neracionalu.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis anksčiau yra pripažinęs, kad įrengiant ratą galėjo būti padaryta klaidų. Jis taip pat sakė nesitikintis ekonominio objekto atsipirkimo, nes savivaldybė jo nelaiko verslo projektu.
Komisija aiškinasi, kas apmokėjo 52 polius
Savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis teigė, kad apžvalgos ratui buvo svarstomos trys ar keturios vietos, o Nemuno sala galutinai pasirinkta paskutinėmis liepos dienomis.
Tačiau „Kaunas IN“ rato pirkimo sutartį pasirašė dar balandžio 14 d., o savivaldybė takų Nemuno saloje projektavimo sutartį – gegužės 13 d. Liepos 14 d. Kauno miesto tarybai dar buvo sakoma, kad rato vieta svarstoma, o po dviejų savaičių saloje pradėti gręžti poliai.
Komisijos pirmininkė Andrijana Filinaitė klausė, kas apmokėjo Nemuno saloje išgręžtus 52 polius ir kam jie priklauso. T. Metelionis atsakė, kad tai savivaldybės turtas, o savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas pareiškė, jog visi darbai apmokėti Kauno miesto biudžeto lėšomis.
Klausimų kilo ir dėl ankstesnių savivaldybės paaiškinimų. Rugsėjo 1 d. rašte ji teigė pamatų neprojektavusi ir neįrenginėjusi. Be to, 17 370 eurų vertės savivaldybės įmonės „Kauno švara“ ir statybų bendrovės „Autokausta“ sutarties sąmatoje buvo nurodytos dangos, pagrindai bei apželdinimas, tačiau ne poliai, plokštės ar polius jungiančios konstrukcijos – rostverkai.
Paveldosaugininkai ir savivaldybė nesutaria dėl analizės
Liepos 17 d. paveldosaugininkams pateiktoje pirminėje projekto laidoje „0“ buvo numatyti du betoniniai takai, tačiau joje nebuvo 15 metrų gylio kolonų ir rostverkų. Poliai atsirado vėlesnėje projekto laidoje „A“, pateiktoje statybų teisėtumą prižiūrinčiai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Kultūros paveldo departamentas laikėsi pozicijos, kad Nemuno sala patenka į Kauno Naujamiesčio vizualinės apsaugos pozonį ir UNESCO pasaulio paveldo vietovės „Modernistinis Kaunas“ buferinę zoną. Todėl, departamento vertinimu, poveikio kultūros paveldui analizę reikėjo atlikti prieš įrengiant ratą.
Savivaldybės administracija pateikė priešingą argumentą: kadangi ratas laikomas kilnojamu įrenginiu, tokia analizė esą nebuvo privaloma, tačiau vis tiek užsakyta „dėl šventos ramybės“. T. Stankevičius sakė, kad dar prieš rato atidarymą gauta teigiama išvada, pagal kurią įrenginys papildo urbanistinį kompleksą ir nedaro teritorijai esminio neigiamo poveikio.
T. Metelionis projekto teisėtumą gynė teigdamas, kad Statybos inspekcija patikrino procedūras ir nenustatė nė vieno pažeidimo.
Antikorupcijos komisija paprašė savivaldybės ir „Kaunas IN“ pateikti rato įrengimo sutartis, projektus bei mokėjimų informaciją. Todėl spalio 28 d. posėdis galutinėmis komisijos išvadomis nesibaigė.
