Didėjant sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų statybose skaičiui, Lietuvos statybos konfederacija (LSK) inicijuoja siūlymą sugriežtinti darbuotojų saugos mokymo reikalavimus. Konfederacija siekia, kad darbuotojų saugos mokymas statybvietėse taptų ne formalus, o užtikrintų realias kompetencijas. Šios problemos buvo aptartos ir Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Darbuotojų saugos statyboje tobulinimas“.
LSK prezidentas Dalius Gedvilas akcentuoja, kad siūlomi pokyčiai turėtų apimti visą statybų sektorių. Jo teigimu, kiekvienas statybvietėje dirbantis asmuo turėtų turėti Statybininko ID kortelę, kurioje būtų visa informacija apie darbų saugos kompetencijas. Mokymai turėtų būti vedami tik akredituotose organizacijose pagal patvirtintas programas, o žinios atnaujinamos kas trejus metus. Taip pat siūloma viešuosiuose pirkimuose vertinti rangovų investicijas į darbuotojų saugą.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys rodo, kad statybos sektoriuje 2023 m. užfiksuoti 20 sunkių nelaimingų atsitikimų, o 2025 m. – 30. Kasmet įvyksta po penkis mirtinus nelaimingus atsitikimus. Praėjusią savaitę Vilniuje įvykusi nelaimė, kai nuo pastolių nukrito ir žuvo darbuotojas, primena apie problemos aktualumą.
Daugiau nei pusė (62,5 proc.) ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų statybose iki spalio 5 d. šiemet įvyko dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų (33,3 proc.) ir nepakankamos vidinės kontrolės (29,2 proc.).
Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas konferencijoje pažymėjo, kad padėtis statybose negerėja, o sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius auga. Dažniausiai pasitaikanti nelaimingų atsitikimų rūšis – kritimai iš aukščio.
Skandinavų pavyzdys
Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje darbuotojai privalo turėti statybininko ID korteles, kuriose kaupiama informacija apie jų darbų saugos kompetencijas. Švedijos ID06 sistema ir Norvegijos „Sikkerhetskort“ apima įvairią informaciją, įskaitant darbuotojo teisę legaliai dirbti šalyje. Remiantis Eurostato duomenimis, 2024 m. Švedijoje mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius buvo mažesnis nei vienas vienam 100 tūkst. dirbančiųjų, kai ES vidurkis siekė 1,65.
LSK siūlo Lietuvos statybų sektoriuje taikyti Šiaurės šalių gerąją praktiką. Statybininko ID kortelė leistų greitai patikrinti darbuotojo darbų saugos kompetencijas ir legalų užimtumą. Mokymai akredituotose organizacijose, turinčiose kvalifikuotus lektorius ir praktinius įgūdžius ugdančius įrenginius, užtikrintų realų pasirengimą saugiam darbui.
Mokymas tik akredituotose organizacijose
Konfederacija siūlo įtvirtinti teisės aktuose prievolę įgyti darbų saugos ir sveikatos kompetencijas tik akredituotose mokymo organizacijose. LSK jau parengė ir suderino su VDI 14 mokymo programų, pritaikytų darbuotojų specializacijai ir darbų rizikai. Akredituotos organizacijos tikrina tiek teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius, o įgytos kompetencijos fiksuojamos registre STATREG. Šis reikalavimas būtų taikomas visiems statybininkams, įskaitant dirbančius savarankiškai ir atvykstančius iš trečiųjų šalių. Siūloma žinias atnaujinti kas trejus metus.
D. Gedvilas pabrėžia, kad parašas instruktavimo žurnale negali pakeisti realaus pasirengimo saugiai dirbti. Mokymas akredituotoje organizacijoje nepanaikina darbdavio atsakomybės už darbuotojų saugą; jis turi būti derinamas su instruktavimu darbo vietoje ir kasdiene kontrole.
Saugos vertinimas viešuosiuose pirkimuose
Švedijoje ID06 sistema svarbi dalyvaujant viešuosiuose ir privačiuose konkursuose. LSK siūlo valstybei, kaip socialiai atsakingam užsakovui, rodyti pavyzdį ir vertinti rangovų investicijas į darbuotojų saugą viešuosiuose pirkimuose. Tai paskatintų socialiai atsakingas įmones, kurios dažnai pralaimi konkursus dėl didesnių sąnaudų, susijusių su darbuotojų parengimu ir saugiu statybviečių įrengimu.
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Modesta Petrauskaitė pritarė būtinybei skubiai imtis teisinių sprendimų, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą statybose ir pasiekti ES šalių lygį.
