Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Berlyne susitiko su Vokietijos Federaliniu Kancleriu Friedrichu Merzu. Susitikime aptarti dvišaliai santykiai, gynybos pramonės bendradarbiavimas, Europos saugumas, parama Ukrainai ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetai.
Prezidentas padėkojo Vokietijai už tvirtą įsipareigojimą Europos saugumui ir Lietuvos gynybai. Šalies vadovas pabrėžė, kad 45-osios šarvuotosios brigados dislokavimas Lietuvoje yra strategiškai svarbus viso regiono saugumui. Prezidentas taip pat akcentavo poreikį stiprinti dvišalius ryšius švietimo ir kultūros srityse, plėsti vokiečių kalbos mokymąsi Lietuvoje, siekiant, kad vokiečių kalba taptų antra užsienio kalba, ir išnaudoti Lietuvos metų Vokietijoje galimybes.
Didelis dėmesys skirtas gynybos pramonės bendradarbiavimui. Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių modernizuojant kariuomenę, o su Vokietijos pramonės įmonėmis jau pasirašyta sutarčių už 3,3 mlrd. eurų. Prezidentas pasveikino pradėtas „Leopard“ tankų surinkimo gamyklos statybas ir pabrėžė, kad būtina užtikrinti sklandų „Rheinmetall“ 155 mm amunicijos gamyklos projekto įgyvendinimą.
Kalbėdamas apie Europos saugumą, Prezidentas pabrėžė būtinybę išlaikyti sąjungininkų vienybę ir neleisti grįžti prie Rusijos bandymų padalyti Europą į įtakos sferas. Ukrainos ateitis negali būti sprendžiama be Ukrainos, o Europos saugumo architektūra – be Europos. Prezidentas akcentavo oro gynybos pajėgumųstiprinimo ir Vokietijos paramos svarbą stiprinant ES rytinės sienos apsaugą ir įgyvendinant iniciatyvą „Eastern Flank Watch“.
Aptartas ir sąjungininkų branduolinis atgrasymas. Šalies vadovas pažymėjo, kad šiuo tikslu inicijuota Konstitucijos pataisa, kuria siekiama panaikinti apribojimus sąjungininkų branduoliniams ginklams Lietuvos teritorijoje.
Lietuvos vadovas taip pat akcentavo transatlantinių santykių svarbą. Šalies vadovo teigimu, JAV karinis buvimas regione ir Vokietijos brigada Lietuvoje vienas kitą papildo ir yra itin svarbūs bendram atgrasymui.
Prezidentas pažymėjo Vokietijos reikšmingą karinę ir finansinę paramą Ukrainai ir patvirtino, kad Lietuva nuosekliai vykdys įsipareigojimą Ukrainos saugumui ir gynybai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP kasmet iki 2034 metų. Susitikime taip pat aptarta Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyva. Prezidentas pabrėžė, kad artimiausi mėnesiai bus itin svarbūs siekiant pažangos ES plėtros procese, ypač Ukrainai ir Moldovai tęsiant derybas dėl narystės.
Lietuvos Prezidentas pristatė pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. prioritetus. Tarp svarbiausių krypčių – Europos saugumo ir gynybos stiprinimas, parama Ukrainai, sankcijų Rusijai griežtinimas, ES plėtra ir konkurencingumo didinimas. Lietuva taip pat sieks stiprinti ekonominį ir vidaus saugumą, demokratinį atsparumą, puoselėti bendrą Europos istorinę atmintį ir kovoti su istorijos klastojimu.
Aptartos ir derybos dėl būsimos ES daugiametės finansinėsprogramos. Prezidentas pabrėžė Lietuvos tikslą pasiekti susitarimą iki 2026 m. pabaigos, kartu užtikrinant, kad nauji ES prioritetai nebūtų finansuojami tradicinių politikos sričių sąskaita.
