Lietuvos ekonomikoje pastebimi pokyčiai leidžia prognozuoti, kaip šalies darbo rinka atrodys po dešimtmečio. Sparti skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto (DI) plėtra iš esmės keičia darbo pobūdį, darbuotojų užduotis ir reikalingus gebėjimus. Ekspertų teigimu, iki 2035 m. Lietuvoje ne tik pakis darbo rinkos struktūra ir paklausiausios kompetencijos, bet ir paties darbuotojo vaidmuo. Kai technologijos perims rutinines užduotis, žmogui teks didesnė atsakomybė už rezultatų vertinimą, problemų sprendimą ir strateginių sprendimų priėmimą.
Inovacijų agentūros duomenimis, pernai Lietuva pirmą kartą eksportavo daugiau paslaugų nei prekių, o tai rodo augančią aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus svarbą. Pasak Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo departamento vadovo Justino Didikos, paslaugų sektoriaus plėtra išliks viena ryškiausių ateinančio dešimtmečio Lietuvos darbo rinkos tendencijų, kurią skatins auganti šalies startuolių ekosistema.
„Aukštos pridėtinės vertės paslaugų verslai ir skaitmeninės platformos vis labiau plės veiklą tarptautinėse rinkose ir kurs naujas darbo vietas. Kartu keisis ir darbdavių lūkesčiai – vis labiau reikės specialistų, kurie ne tik išmano savo sritį, bet ir geba naudotis naujausiomis technologijomis, prisitaikyti prie pokyčių bei pritaikyti skirtingų sričių žinias sprendimams kurti“, – sako J. Didika.
Pramonės sektorius taip pat išliks svarbus. Jame sparčiai vystosi lazerių, kosmoso technologijų, pažangios elektronikos bei gynybos pramonės sritys, kurių augimui reikės specialistų, gebančių derinti naująsias kompetencijas su skirtingų disciplinų žiniomis. Todėl itin vertingos bus STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) kompetencijos ir gebėjimas jas pritaikyti praktiškai.
Nuo vykdytojo prie sprendimų priėmėjo
Viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių ateities darbo rinkoje keisis darbuotojams reikalingų kompetencijų pobūdis, pasak J. Didikos, bus DI ir automatizacijos plėtra. Technologijoms perimant vis daugiau rutininių užduočių, vis didesnę reikšmę įgis gebėjimas spręsti problemas, kurti strategijas ir savarankiškai priimti sprendimus.
„Gebėjimas kelti naujus klausimus, originaliai pažvelgti į problemą ir ieškoti galimybių išliks svarbiu žmogaus pranašumu. Technologinės žinios turės derėti su kūrybiškumu, kritiniu mąstymu, lankstumu ir gebėjimu bendradarbiauti. Darbuotojai turės ne tik analizuoti duomenis, bet ir kritiškai vertinti DI sugeneruotus atsakymus, tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose bei atpažinti galimas klaidas“, – pabrėžia jis.
Kita svarbi kompetencijų grupė – emocinis intelektas ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Pasak J. Didikos, darbuotojo vaidmuo per artimiausią dešimtmetį pereis nuo vykdytojo prie vertintojo ir stratego, o po dešimtmečio darbuotojus išskirs gebėjimas užmegzti žmogišką ryšį ir telkti komandas.
Ryškėjančios darbo rinkos tendencijos gali tapti svarbiu orientyru 9–12 klasių mokiniams, svarstantiems apie savo profesinę ateitį. Suprasdami, kaip keisis darbuotojams keliami reikalavimai, jie gali jau mokykloje pradėti ugdyti ateityje reikalingus įgūdžius, pažymi J. Didika.
„Visgi jauniems žmonėms pirmiausia patarčiau profesiją rinktis atsižvelgiant į tai, kas patinka ir kam natūraliai norisi skirti laiko. Svarbiausia išlaikyti smalsumą, norą nuolat tobulėti ir nebijoti išbandyti savo idėjų praktiškai. Galbūt net ir šiandieninis pomėgis ilgainiui taps profesija ar nuosavu verslu, kuriančiu darbo vietas ir kitiems“, – teigia ekspertas.
Ateities įgūdžių ugdymas dar mokykloje
Apie ateities darbo rinkai reikalingus įgūdžius su jaunais žmonėmis verta ne tik kalbėti, bet ir sudaryti galimybes juos ugdyti praktiškai – savarankiškai ieškoti problemų sprendimų, dirbti komandoje, eksperimentuoti ir mokytis iš savo patirties. Pasak „Samsung Solve for Tomorrow“ vadovės Eglės Tamelytės, tokios veiklos padeda mokiniams suprasti, kaip mokykloje įgytas žinias pritaikyti realiose situacijose, atrasti savo stipriąsias puses ir labiau pasitikėti savo gebėjimais.
„Darbo rinkoje vis svarbesnis tampa gebėjimas ne tik atlikti pavestas užduotis, bet ir pačiam pastebėti problemą bei pasiūlyti, kaip ją išspręsti. Tam reikia ne vien žinių, bet ir kūrybiškumo, iniciatyvos, mokėjimo bendradarbiauti. Šiuos gebėjimus geriausia ugdyti praktiškai, kai jaunas žmogus gali pats išbandyti savo sumanymą, pamatyti, kas veikia, o ką reikėtų keisti. Būtent tokią galimybę suteikiame vyresniųjų klasių moksleiviams organizuodami STEAM žiniomis paremtą „Solve for Tomorrow“ programą“, – sako E. Tamelytė.
Anot jos, kuriant savas idėjas svarbu ne tik rasti tinkamą sprendimą, bet ir suprasti, kaip iki jo prieinama. Mokiniams tenka įsigilinti į pasirinktą problemą, apsvarstyti skirtingas galimybes, pasidalyti atsakomybėmis ir pagrįsti savo pasirinkimus. Tokia patirtis padeda pasiruošti situacijoms, su kuriomis jie susidurs ir už mokyklos ribų, nepriklausomai nuo pasirinktos profesijos.
