2026 m. spalio 23 d. vienos Kauno progimnazijos mokinių tėvus pasiekė pranešimas apie galimą niežų atvejį. Turima informacija nepatvirtina nei diagnozės, nei ligos protrūkio.
Naujausioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) visų metų statistikoje nurodoma, kad 2025 m. Lietuvoje buvo užregistruota 3 430 niežų atvejų.
Niežus sukelia smulkios niežinės erkės. Liga dažniausiai plinta per glaudų sąlytį su sergančiu žmogumi, tačiau užsikrėsti taip pat galima per drabužius, patalynę ir kitus užkrėstus daiktus.
Pagrindiniai niežų požymiai yra stiprus, ypač naktį varginantis odos niežėjimas, pūslelinis bėrimas ir odoje matomi erkių takai. Vaikams erkės gali pažeisti viso kūno odą, įskaitant delnus, padus, veidą ir plaukuotąją galvos dalį.
Pirmą kartą užsikrėtus simptomai gali pasireikšti tik po 4–6 savaičių, o pakartotinai užsikrėtus – po 1–7 dienų. Žmogus gali platinti ligą dar iki simptomų atsiradimo ir išlieka užkrečiamas iki gydymo pabaigos.
NVSC ragina įtarus niežus nedelsiant kreiptis į medikus. Artimą odos kontaktą turėję šeimos ar kolektyvo nariai taip pat turėtų būti apžiūrėti ir prireikus gydomi. Vienoje šeimoje ar kolektyve sergantys žmonės turi būti gydomi vienu metu, nes gydant tik vieną asmenį liga gali sugrįžti ir plisti toliau.
Švietimo įstaigoje nustačius niežų atvejį, pagal teisės aktų nuostatas patalpos turi būti nuolat valomos. Per keturias dienas iki gydymo naudotus drabužius ir patalynę rekomenduojama skalbti karštame vandenyje ir džiovinti ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.
Neskalbiamus daiktus patariama išlyginti garais arba keturioms paroms sandariai uždaryti plastikiniuose maišuose, o minkštus baldus ir kilimus – išsiurbti.
