Klimatologo Silvestro Dikčiaus teigimu, klimato kaita Lietuvoje jau nebėra tik ateities prognozė – jos ženklus jaučiame ir matome šiandien. Artimiausius dešimtmečius šalyje prognozuojama karščio bangų, tropinių nocy ir intensyvių liūčių dažnėjimas, taip pat ir vandens užtvindymų rizika. Šias kintančias gamtos rizikas pastebi ir draudikai, fiksuojantys sparčiai augančius gamtos stichijų sukeltus nuostolius.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenys rodo, kad vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje, lyginant 1961–2025 m. laikotarpį, kilo apie 0,4 laipsnio per dešimtmetį. Ypač šilti metai, tokie kaip 2019-ieji ir vėlesni, sudaro penketuką šilčiausių per visą stebėjimų istoriją. Jei šis tempas išliktų, temperatūra per šimtmetį galėtų pakilti 3–4 laipsniais, o tai jau būtų reikšmingas klimato pokytis, palyginamas su skirtumu tarp priešindustrinio laikotarpio ir ledynmečio.
Pokyčiai iki 2035-ųjų
S. Dikčius prognozuoja, kad nors naujos gamtos stichijos Lietuvoje vargu ar atsiras, esamos taps dažnesnės. Per artimiausius 5–10 metų tikėtina, kad tęsis dabartinės tendencijos: daugiau karštų dienų ir tropinių nocy, trumpesnės ir mažiau stabilios žiemos, dažnesni intensyvūs lietūs ir didesnė lokalių užtvindymų rizika. Tiesa, išliks ir sausrų tikimybė, nes didesnis kritulių kiekis per metus nebūtinai reiškia jų tolygų pasiskirstymą. Lietus dažniau kris trumpais, bet intensyviais epizodais, didindama staigių užliejimų, rūsių, kiemų ir gatvių apsemimo riziką.
Kaip pavyzdį klimatologas mini šią vasarą: liepą Lietuvoje iškritusi kritulių norma viršyta 161 proc., užfiksuotos stichinės liūtys ir iki 3 cm dydžio kruša. Rugpjūčio 22 d. audros metu vėjo greitis daug kur siekė stichinio, o vietomis ir katastrofinio meteorologinio reiškinio kriterijus. S. Dikčius atkreipia dėmesį, kad kai kurie pavojingiausi reiškiniai, kaip siauras ruožas siaučiantis škvalinis vėjas, išvartantis medžius ar apgadinantis pastatus, gali nepatekti į meteorologijos stočių stebimų laukų statistiką.
Finansiniai gamtos stichijų nuostoliai
Draudikai patvirtina klimato kaitos tendencijas savo turimais turto žalų duomenimis. Per pirmuosius devynis 2026 m. mėnesius „Lietuvos draudimas“ jau užfiksavo daugiau gamtos stichijų sukeltų turto žalų nei per visus 2025 ar 2024 metus. Draudimo bendrovės atstovas A. Juodeikis teigia, kad nors žalų statistika nėra klimato kaitos matavimo priemonė, ji atspindi finansinę gamtos reiškinių išraišką. Užlietų rūsių, apgadintų stogų ir automobilių, augančios žalų išmokos rodo, kad gamtos rizikoms reikia ruoštis nuolat.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šių metų vasara buvo itin žalinga gyventojų turtui – per tris mėnesius užregistruota beveik 10 tūkst. kreipinių dėl gamtos jėgų padarytos žalos, o tai beveik 4 kartus daugiau nei praėjusiais metais (2,5 tūkst.). Praėjusi žiema taip pat buvo intensyviausia per pastaruosius šešerius metus: gruodžio-vasario mėnesiais užregistruota 11,5 tūkst. žalų būstui, t. y. 42 proc. daugiau nei ankstesnę žiemą. Vidutinė gamtos jėgų sukeltos žalos suma žiemą per metus išaugo 30 proc. ir viršijo 1,1 tūkst. eurų.
Ruošimasis stichijoms
S. Dikčius pataria pirmiausia ruoštis dažnesnėms karščio bangoms, intensyvioms liūtims ir potvyniams. Rekomenduojama prižiūrėti lietvamzdžius ir drenažą, stebėti medžių prie namų būklę, o užliejamose vietose vengti statybų. Svarbu apsisaugoti nuo karščio, ypač vyresnio amžiaus ir sergantiems žmonėms. Namuose svarbu ne tik šildymas žiemą, bet ir apsauga nuo perkaitimo vasarą, užtikrinant vėdinimą ir vėsinimą. Klimatologas mano, kad Lietuvoje vis dar nuvertinamas karščio, ypač naktinio, poveikis sveikatai.
