Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė nepritariantis Krašto apsaugos ministerijai (KAM) numatytų asignavimų naudojimui vidaus saugumo reikmėms. Savo poziciją jis grindė tuo, kad karas vyksta šalia Lietuvos, todėl karinei gynybai skirtų lėšų mažinti negalima.
LVŽS siūlo dalį lėšų skirti platesniam pasirengimui
Ginčas kilo svarstant 2027–2029 metų valstybės biudžetą. Vyriausybė jo projektui pritarė spalio 16 dieną, tačiau galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas.
Projekte KAM finansavimas kartu su Valstybės gynybos fondu 2027 metais siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti su 2026 metais, ministerijai skiriama suma didėtų 34,8 mln. eurų, tačiau jos santykis su BVP sumažėtų nuo 5,38 iki 5 procentų.
Iš kitų metų gynybos finansavimo 896,4 mln. eurų sudarytų Valstybės gynybos fondo pajamos. Pridėjus 60 mln. eurų šių metų likutį, fondas disponuotų 956,4 mln. eurų.
Valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai siūlo dalį platesnėms saugumo reikmėms pagal NATO numatytos iki 1,5 proc. BVP dalies panaudoti policijos, pasieniečių, civilinės saugos, sveikatos ir švietimo sistemų pasirengimui.
LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga teigė, kad koalicijoje nesiūloma mažinti bendro 5 proc. BVP finansavimo gynybai ir su saugumu susijusioms reikmėms. Pasak jo, nesutariama dėl iki 1,5 proc. BVP dalies paskirties ir konkrečių biudžeto eilučių.
Seimo narė Ligita Girskienė prie finansuotinų poreikių priskyrė priedangas, evakuacijos kelius, pareigūnų bei medikų parengimą ir švietimo įstaigų pasirengimą. Ji nurodė, kad LVŽS šią poziciją koalicijos partneriams pateikė ir raštu.
Partija pripažįsta, kad ne visos vidaus saugumo institucijų išlaidos automatiškai atitiktų NATO kriterijus. Todėl, LVŽS teigimu, finansavimas turėtų būti siejamas su konkrečiais pajėgumais ir išmatuojamais rezultatais.
2025 metų birželio 25 dieną priimtoje Hagos deklaracijoje NATO šalys įsipareigojo iki 2035 metų gynybai ir su saugumu susijusioms reikmėms kasmet skirti 5 proc. BVP. Bent 3,5 proc. BVP turėtų tekti pagrindiniams kariniams poreikiams, o iki 1,5 proc. – platesnėms investicijoms.
Prie pastarųjų NATO leidžia priskirti kritinės infrastruktūros ir tinklų apsaugą, civilinę parengtį, atsparumo didinimą, inovacijas ir gynybos pramonės stiprinimą. Šių išlaidų pusiausvyrą numatyta peržiūrėti 2029 metais.
Vidaus reikalų ministras papildomai prašo 124 mln. eurų
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas 2027 metų biudžete savo kuruojamai sistemai papildomai prašo 124 mln. 72 tūkst. eurų. Jis šią sumą vadina kritiniu, o ne pageidaujamu poreikiu.
Iš prašomų lėšų 56 mln. eurų būtų skirti darbo užmokesčiui, o apie 68 mln. eurų – kibernetiniam saugumui, Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir kitoms statutinių tarnybų veiklos priemonėms.
Tarp konkrečių poreikių nurodoma 5,1 mln. eurų Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariniam pasirengimui ir Baltijos jūros kritinės infrastruktūros apsaugai, beveik 9 mln. eurų pareigūnų priemonėms bei 2,4 mln. eurų reabilitacijai ir kitoms sveikatos paslaugoms.
2027 metų biudžeto projekte viešajam saugumui numatyta 921,8 mln. eurų. Visai vidaus reikalų sistemai 2026 metų valstybės biudžete buvo skirta 1,07 mlrd. eurų.
Statutinių ir aplinkos apsaugos pareigūnų atlyginimams didinti projekte papildomai numatyta 45,3 mln. eurų. Jų atlygis vidutiniškai augtų 7,5 proc., arba maždaug 128 eurais į rankas.
M. Katelynas teigė, kad negavusi papildomo finansavimo vidaus reikalų sistema nesustotų, tačiau kai kurie tyrimai vyktų lėčiau, būtų mažesnės apimties arba apskritai neįvyktų.
Kaunas žada išlaikyti divizijos išvystymo terminą
R. Kaunas tikino, kad nacionalinės divizijos visiško išvystymo iki 2030 metų terminas nesikeičia. Vis dėlto dėl finansavimo ir tiekimo galimybių gali tekti koreguoti pasirenkamos ginkluotės pobūdį.
Ministras 5 proc. BVP finansavimą krašto apsaugai pavadino teisingu, nors pripažino norėjęs didesnės sumos. Jis taip pat išreiškė viltį, kad papildomų sprendimų bus priimta jau 2027 metais.
Pasak R. Kauno, gynybos planų įgyvendinimą riboja ne tik turimos lėšos, bet ir pramonės pajėgumai. Nauji radarai ar ginkluotė paprastai pristatomi ne per pusmetį, o per vienus ar dvejus metus.
