Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija (LMKA) išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų ir kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą bei Finansų ministeriją. Asociacija teigia, kad dalis numatytų priemonių yra pernelyg griežtos ir gali neigiamai paveikti ne tik mokesčių vengiančias, bet ir sąžiningai veikiančias įmones.
LMKA pritaria pastangoms užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, tačiau mano, kad dabartiniai įstatymų projektai reikalauja esminės peržiūros. Viena pagrindinių problemų yra siūlymas išplėsti atvejus, kai įmonė gali būti pripažinta nepatikima mokesčių mokėtoja. Toks statusas sukeltų rimtų pasekmių įmonės veiklai, net jei mokestinis pažeidimas ne visuomet reiškia tyčinį mokesčių vengimą. Asociacija pabrėžia, kad mokesčių teisės aktai yra sudėtingi, todėl ginčai su Valstybine mokesčių inspekcija kyla ir dėl skirtingo jų aiškinimo ar sandorių vertinimo. Prieš pripažįstant įmonę nepatikima, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį, tyrumą, mastą ir tai, ar įmonė ėmėsi veiksmų klaidoms ištaisyti.
Nerimą kelia ir siūlomi mokesčių permokų bei PVM grąžinimo apribojimai. Pagal projektą, nepatikimu pripažintas mokesčių mokėtojas prašymą grąžinti permoką galėtų teikti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jos susidarymo. Įmonėms, kurių veikloje nuolat susidaro grąžintinas PVM, toks laukimas gali lemti apyvartinių lėšų įšaldymą ir sunkumus vykdant kasdienius įsipareigojimus. LMKA siūlo PVM grąžinimą riboti tik esant konkrečiai, su PVM susijusiai rizikai, o ne vien dėl įmonei suteikto nepatikimo mokesčių mokėtojo statuso.
Dar viena siūloma naujovė – galimybė laikinai apriboti juridinio asmens veiklą iki 180 dienų, su galimybe pratęsti. Asociacijos vertinimu, toks laikotarpis verslui gali reikšti faktinį veiklos nutraukimą, o ne laikiną apribojimą. LMKA siūlo veiklos ribojimą taikyti tik kraštutiniais atvejais, kai yra pagrįstų duomenų apie reikšmingą mokestinę riziką ir kitos priemonės nėra pakankamos. Taip pat siūloma nustatyti ne ilgesnį kaip 30 dienų pradinį ribojimo terminą ir užtikrinti realią galimybę įmonei pateikti savo argumentus teisme.
Svarbu, kad įmonė galėtų apskųsti patį sprendimą pripažinti ją nepatikima mokesčių mokėtoja, o ne tik vėliau ginčyti atskiras šio statuso pasekmes. LMKA prašo neskubėti priimti įstatymų pakeitimų, pirmiausia įvertinant jų poveikį verslui. Jau dabar galiojantys patikimo mokesčių mokėtojo statuso praradimo pagrindai (15 tūkst. Eur papildomai apskaičiuotų mokesčių suma ar didesnė kaip 1 500 Eur bauda) yra pernelyg griežti ir gali susidaryti net dėl netyčinės klaidos.
Nepatikimo mokesčių mokėtojo statusas, asociacijos nuomone, savo poveikiu gali priminti „mokestinį teistumą“, kai sumokėjusi baudą įmonė dar ilgą laiką patiria papildomus veiklos ribojimus. Jei šie ribojimai taikomi automatiškai, nevertinant konkrečios rizikos, kyla klausimas dėl jų baudžiamojo pobūdžio ir atitikties draudimui pakartotinai bausti už tą pačią veiką. Todėl būtina vertinti ne tik kiekvieną priemonę atskirai, bet ir bendrą įmonei tenkančių sankcijų bei ribojimų poveikį.
Asociacijos nuomone, griežtesnė mokesčių kontrolė turi būti nukreipta į sąmoningai ir sistemiškai mokesčių vengiančius asmenis, o sąžiningoms įmonėms turi būti užtikrinta galimybė ištaisyti klaidas ir apginti savo teises.
