Analizė, atlikta Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų, atskleidė, kad Lietuvos 50 metų ir vyresnių gyventojų atminties rodikliai yra tarp žemiausių Europoje. Remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenimis, 2021–2022 m. devintosios bangos tyrime dalyvavo 65 536 asmenys iš 27 Europos šalių, tarp jų 1394 Lietuvos gyventojai.
Išskirti ryškiausi skirtumai tarp Lietuvos ir kitų šalių
Didžiausi skirtumai tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių nustatyti vertinant gebėjimą įsiminti ir prisiminti naują informaciją. Tyrime dalyviai turėjo įsiminti žodžius ir juos prisiminti iš karto bei po tam tikro laiko. Lietuvos gyventojų rezultatai, prisimenant žodžius iš karto, buvo vieni prasčiausių tarp 27 šalių. Vėliau prisimenant tuos pačius žodžius, prastesni rezultatai nustatyti tik Lenkijoje.
VU Psichologijos instituto docentas Vytautas Jurkuvėnas aiškina, kad gebėjimas įsiminti ir prisiminti naują informaciją jautriau reaguoja į su amžiumi susijusius pokyčius, o kalbiniai gebėjimai ir sukauptos semantinės žinios gali likti stabilesnės. Kita vertus, užduotyje, kurioje reikėjo per ribotą laiką pasakyti kuo daugiau tam tikrai kategorijai priklausančių žodžių, Lietuvos gyventojų rezultatai buvo artimesni Europos vidurkiui. Ši užduotis vertina žodinį sklandumą, kuris labiau remiasi per gyvenimą sukauptomis žiniomis ir kalbiniais įgūdžiais.
VU Psichologijos instituto mokslininkės dr. Viktorijos Azumos teigimu, pažintinių gebėjimų silpnėjimas vyresniame amžiuje gali turėti įtakos žmonių savarankiškumui ir gyvenimo kokybei, o visuomenės mastu – sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir ilgalaikės globos poreikiui. Todėl Lietuvos ir kitų Europos šalių skirtumai kelia klausimą ne tik apie jų mastą, bet ir apie galimus paaiškinimus.
Skirtumai išlieka ir įvertinus demografinius veiksnius
Nors demografiniai veiksniai, tokie kaip amžius, lytis ir išsilavinimas, susiję su pažintinio senėjimo skirtumais, Lietuvos rezultatai išliko vieni žemiausių ir juos įvertinus. Tai rodo, kad skirtumų negalima paaiškinti vien tik gyventojų demografine sudėtimi.
Tolesniuose tyrimuose bus siekiama įvertinti, kokią reikšmę pažintiniams gebėjimams vyresniame amžiuje turi sveikata, gyvenimo būdas, socialinės ir ekonominės sąlygos. Ankstesni tyrimai rodo, kad pažintinis senėjimas priklauso ne tik nuo biologinių procesų, bet ir nuo per gyvenimą besikaupiančių patirčių bei aplinkybių, tokių kaip darbo pobūdis, socialinis aktyvumas, įsitraukimas į pažintinius gebėjimus palaikančias veiklas.
Panašūs skirtumai tarp Europos regionų pastebėti ir ankstesniuose tyrimuose: žemesni pažintinių gebėjimų rodikliai dažniau nustatomi Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse, o aukštesni – Šiaurės ir Vakarų Europoje. Docentas V. Jurkuvėnas šiuos skirtumus sieja su nevienodomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, švietimo sistemomis, sveikatos priežiūros prieinamumu ir kitomis per gyvenimą besikaupiančiomis aplinkybėmis.
Svarbus pažintinio rezervo vaidmuo
Svarbus vaidmuo tenka ir per gyvenimą kaupiamam pažintiniam rezervui, kuris siejamas su gebėjimu ilgiau išlaikyti pažintinius gebėjimus ir geriau kompensuoti su amžiumi susijusius pokyčius. Tam įtakos gali turėti žmogaus išsilavinimas, aktyvus ir socialiai turiningas gyvenimas.
Dr. V. Azuma pabrėžia, kad pažintinį aktyvumą svarbu išlaikyti visą gyvenimą, o smegenims iššūkiu gali tapti naujos kalbos mokymasis ar grojimas muzikos instrumentu, nors tai negali apsaugoti nuo neurodegeneracinių ligų.
Tolesnė Lietuvos duomenų analizė padės geriau suprasti, kodėl pažintinis senėjimas skirtingose Europos šalyse vyksta nevienodai ir kokie veiksniai gali būti ypač svarbūs Lietuvos gyventojams.
