1941 m. spalio 29-ąją per Kauno geto „Didžiąją akciją“ IX forte per vieną dieną buvo nužudyta 9 200 žmonių. Minint 85-ąsias žudynių metines, spalio 28-ąją Kauno IX forto muziejuje surengtas aukų atminimo vakaras ir pristatytas naujas trumpametražis dokumentinis-meninis filmas.
Atranka tūkstančius žmonių pasmerkė mirčiai
1941 m. spalio 28-ąją maždaug 26–27 tūkst. Kauno geto kalinių buvo įsakyta susirinkti Demokratų aikštėje Vilijampolėje. Ten visą dieną vyko atranka.
Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio teigimu, gestapo pareigūnas žmones skirstė į paliktųjų gyventi ir pasmerktųjų mirčiai grupes rankos mostu – rodydamas į dešinę arba kairę.
Žudynėms buvo atrinkta daug ligotų, pagyvenusių ir silpnais laikytų žmonių. Beveik pusę pasmerktųjų sudarė vaikai. Muziejaus skelbiamais duomenimis, tarp 9 200 aukų buvo 2 007 vyrai, 2 920 moterų ir 4 273 vaikai.
Atrinkti žmonės naktį buvo laikomi buvusio Mažojo geto teritorijoje. Spalio 29-osios rytą vokiečių ir lietuvių policijos daliniai juos prievarta nuvarė į IX fortą.
Pasak M. Pečiulio, „Didžiajai akcijai“ ruoštasi maždaug mėnesį. Prie IX forto buvo nupjautas avižų ir žirnių laukas, o sovietų karo belaisviai jame iškasė griovius.
Aukos grupėmis buvo šaudomos į iš anksto paruoštas duobes. Nužudytuosius užbėrus žemėmis, būdavo atvaroma kita žmonių grupė. Žudynės tęsėsi iki dienos pabaigos.
Aukų skaičių ir sudėtį kruopščiai užfiksavo vienas pagrindinių Holokausto vykdytojų Lietuvoje Karlas Jägeris. Iki 1941 m. spalio pabaigos jau buvo nužudyta beveik pusė tų metų rugpjūtį Kauno gete įkalintų žydų. Gete liko apie 17 tūkst. žmonių, daugelis jų buvo netekę artimųjų.
Filme aukas primena 9 200 sagų
Per atminimo vakarą Kauno IX forto muziejus pristatė 2026 m. sukurtą trumpametražį dokumentinį-meninį filmą apie „Didžiosios akcijos“ įvykius. Jo scenarijaus ir meninės koncepcijos autorė – Karolina Vilkelienė, o kūrimą finansavo Lietuvos Vyriausybės kanceliarija.
Muziejaus komunikacijos koordinatorius Rytis Pryvalovas sakė, kad filme pasirinkta jautri meninė raiška. Anot jo, kūrėjai siekė ne šokiruoti, bet paskatinti žiūrovą susimąstyti apie aukas ir įsivaizduoti savo šeimą jų vietoje.
Muziejaus darbuotojai ekspozicijai surinko 9 200 sagų – po vieną simbolinę sagą kiekvienai žudynių aukai. Šis daiktas turi ir tiesioginę sąsają su žudynių vieta: masinių žudynių lauke archeologai rado mažą vaikišką sagą.
Atminimo vakarą užbaigė žvakės ir akmenėliai
Atminimo vakarą organizavo Kauno žydų bendruomenė ir Kauno IX forto muziejus. Renginį finansavo Kauno miesto savivaldybė, Tautinių mažumų departamentas ir Geros valios fondas.
Koncertinę programą „Atminties muzika / Muzik fun zikoyrn“ atliko trio „Trise“: saksofonininkas Petras Vyšniauskas, pianistė Aleksandra Žvirblytė ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.
Vakaro pabaigoje dalyviai prie IX forto masinių žudynių lauko uždegė žvakes ir padėjo atminimo akmenėlius.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas svarbiausia iki galo neišmokta „Didžiosios akcijos“ pamoka pavadino pagarbą ir meilę žmonėms, nepaisant jų rasės, tautybės ar odos spalvos.
