Seimo Audito komitetas pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kurios suteiks Vyriausybei įgaliojimus nustatyti vieningą teisinių paslaugų įsigijimo tvarką visoms valstybės institucijoms. Šiuo pakeitimu siekiama didinti skaidrumą, stiprinti išorės teisinių paslaugų pirkimų kontrolę, didinti konkurenciją ir mažinti korupcijos rizikas.
Anksčiau daliai teisinių paslaugų, ypač susijusių su atstovavimu teismuose ir ginčų nagrinėjimu, nebuvo taikomos įprastos viešųjų pirkimų procedūros, todėl skirtingos institucijos vadovavosi nevienoda praktika. Tai kėlė abejonių dėl išorės teisinių paslaugų poreikio pagrindimo, vidaus išteklių panaudojimo galimybių ir išlaidų proporcingumo.
Šis teisinis reguliavimas yra Seimo Audito komiteto parlamentinės kontrolės rezultatas. Komiteto rekomendavus Vyriausybei užtikrinti aiškų šių paslaugų įsigijimo reglamentavimą, buvo pasirinktas centralizuoto reglamentavimo modelis. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat akcentavo šio sprendimo poreikį 2026 m. atliktoje korupcijos rizikos analizėje.
Pagal naują tvarką institucijos turės dokumentuoti išorės teisinių paslaugų pirkimo būtinumą, įvertinti vidaus išteklių pajėgumus ir laikytis Vyriausybės nustatytų reikalavimų. Prioritetiniu pirkimo būdu bus laikoma skelbiama tiekėjų apklausa, skatinanti konkurenciją ir leidžianti pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.
„Šie pakeitimai yra nuoseklus Seimo Audito komiteto vykdytos parlamentinės kontrolės rezultatas. Siekėme, kad valstybės institucijoms būtų taikomi vienodi standartai sprendžiant, kada išorės teisinės paslaugos iš tiesų būtinos, o sprendimai dėl jų įsigijimo būtų priimami atsakingai ir pagrįstai. Naujasis reguliavimas užtikrins aiškesnes taisykles, didesnį sprendimų pagrįstumą ir efektyvesnį viešųjų lėšų naudojimą įsigyjant teisines paslaugas“, – pažymėjo Seimo Audito komitetas.
Įstatymo projektas bus svarstomas Seime, o Vyriausybė planuoja patvirtinti Teisinių paslaugų pirkimo aprašą iki 2026 m. pabaigos. Naujoji tvarka įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d.
