Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika parengė ir užregistravo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią įstatymuose nustatytų žemės įsigijimo ribojimų apėjimui, sumažinti administracinę naštą ūkininkams ir sudaryti sąlygas efektyviau naudoti valstybinę žemę. Siūlomi pakeitimai taip pat leistų didinti į Valstybės gynybos fondą surenkamas lėšas.
Pasak K. Mažeikos, dabartinis žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas turi esminių spragų: sąžiningai žemę įsigyjantiems žmonėms taikomi biurokratiniai reikalavimai, tačiau sudėtingos įmonių nuosavybės struktūros sudaro galimybes apeiti įstatyme nustatytus ribojimus.
„Šiandien susiduriame su paradoksalia situacija: ūkininkas, norintis įsigyti žemės, turi pereiti papildomas administracines procedūras, tačiau per įmonių akcijų sandorius ir susijusių bendrovių grandines atsiranda galimybių apeiti žemės įsigijimo ribojimus. Tokia sistema nėra nei teisinga, nei veiksminga. Mūsų tikslas – uždaryti spragas, kuriomis galima piktnaudžiauti, ir kartu atsisakyti perteklinių reikalavimų sąžiningai dirbantiems žmonėms“, – sako K. Mažeika.
Siūlo užkirsti kelią 500 hektarų ribojimo apėjimui
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad vienas asmuo ir su juo susiję asmenys paprastai negali įsigyti daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau dabartiniame reguliavime yra išimčių, leidžiančių šį ribojimą apeiti per juridinių asmenų akcijų ar kitų teisių perleidimo sandorius.
Pavyzdžiui, tam tikri reikalavimai netaikomi įsigyjant įmonių, valdančių mažiau nei 10 hektarų žemės, akcijas arba mažesnius nei 5 proc. akcijų paketus. Galimybės išvengti ribojimų atsiranda ir tada, kai žemė kontroliuojama netiesiogiai, per kelias tarpusavyje susijusias bendroves.
Demokratų siūlomomis pataisomis siekiama panaikinti šias išimtis ir nustatyti, kad vertinant žemės įsigijimo ribojimų laikymąsi būtų atsižvelgiama ir į tiesiogiai bei netiesiogiai valdomas įmones.
„Žemės įsigijimo ribojimai turi galioti visiems vienodai. Jeigu įstatymas numato 500 hektarų ribą, ji neturi tapti formalumu, kurį galima apeiti įsteigus kelias įmones ar išskaidžius akcijų paketus. Žemės ūkio paskirties žemė yra ribotas valstybės išteklius, todėl turime užtikrinti skaidrias ir sąžiningas sąlygas visiems rinkos dalyviams“, – pabrėžia demokratų atstovas.
Demokratų vertinimu, tokie pakeitimai padėtų mažinti prielaidas spekuliacijai žemės ūkio paskirties žeme, sudarytų palankesnes sąlygas tradiciniam ūkininkavimui ir užtikrintų veiksmingesnę žemės nuosavybės koncentracijos kontrolę.
Mažiau leidimų, bet veiksmingesnė kontrolė
Kita svarbi siūlomų pakeitimų dalis – perteklinių administracinių procedūrų atsisakymas. Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės pirkėjai prieš sudarydami sandorį turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Ši procedūra taikoma plačiai, nors, pasak pataisų iniciatoriaus, pati savaime neužtikrina, kad įstatyme nustatyti žemės ploto ribojimai nebus viršyti.
Pavyzdžiui, asmuo gali gauti kelis sutikimus skirtingiems sandoriams, tačiau dabartinė sistema neužtikrina nuoseklios kontrolės, ar visi šie sutikimai buvo panaudoti ir ar dėl to nebuvo viršytas leistinas žemės plotas.
Todėl siūloma atsisakyti išankstinių Nacionalinės žemės tarnybos sutikimų ir pereiti prie kitokio kontrolės modelio. Vyriausybės įgaliota institucija atliktų planinius patikrinimus, taip pat tikrintų sandorius gavusi skundą ar kilus įtarimų dėl galimų pažeidimų.
„Valstybės kontrolė turi būti nukreipta ten, kur kyla reali pažeidimų rizika, o ne į kiekvieną žmogų, kuris nori teisėtai įsigyti žemės. Jeigu galime užtikrinti įstatymo laikymąsi mažiau biurokratiškais būdais, taip ir turime daryti. Tai leistų taupyti ir ūkininkų laiką, ir valstybės institucijų išteklius“, – teigia K. Mažeika.
Efektyvesnis valstybinės žemės naudojimas – daugiau lėšų gynybai
Pataisomis taip pat siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio 21 hektaro bendro ploto ribojimo, taikomo tam tikrais įstatyme numatytais pagrindais be aukciono parduodamiems valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams.
Šiuo metu tokiais pagrindais vienam asmeniui parduodamų sklypų bendras plotas negali viršyti 21 hektaro, nors atskiriems sklypams ir toliau taikomi kiti įstatyme nustatyti reikalavimai bei ribojimai.
K. Mažeikos vertinimu, atsisakius šios bendros ribos, būtų sudarytos sąlygos racionaliau tvarkyti žemės valdas ir efektyviau realizuoti valstybei priklausančią žemės ūkio paskirties žemę.
Šis pakeitimas svarbus ir nacionalinio saugumo požiūriu. Pagal galiojantį reguliavimą 80 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų pardavus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, skiriama Valstybės gynybos fondui.
„Turime ieškoti sprendimų, kurie vienu metu duotų kelis rezultatus: sudarytų geresnes sąlygas ūkininkauti, leistų racionaliau naudoti valstybės turtą ir prisidėtų prie krašto gynybos finansavimo. Jeigu galime efektyviau valdyti valstybinę žemę ir taip surinkti daugiau lėšų nacionaliniam saugumui, privalome šią galimybę išnaudoti“, – sako K.Mažeika.
Tikslas – skaidresnė ir paprastesnė sistema
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nuomone, siūlomi pakeitimai remiasi trimis principais: vienodomis taisyklėmis visiems žemės įsigijimo rinkos dalyviams, mažesne administracine našta ir racionalesniu valstybės turto naudojimu.
„Norime, kad žemės įsigijimo sistema būtų paprasta sąžiningam ūkininkui, bet griežta tiems, kurie ieško būdų apeiti įstatymus. Skaidrumas ir mažesnė biurokratija nėra priešingi tikslai – tinkamai sutvarkius reguliavimą, galima pasiekti abu“, – apibendrina K. Mažeika.
Seimui pritarus siūlomoms pataisoms, būtų panaikintos dalis šiuo metu galiojančių žemės įsigijimo išimčių, pakeistas sandorių kontrolės mechanizmas ir sudarytos sąlygos efektyviau parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
