Švedijos įmonės, veikiančios Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, išlieka pelningos ir toliau laiko Baltijos šalis patraukliomis investicijų ir augimo rinkomis. Tai atskleidžia naujausia Švedijos ambasadų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje kartu su Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje atlikto Baltijos šalių verslo klimato tyrimo 2026 m. duomenys.
Tyrimas rodo stiprią verslo veiklą visame regione. Nors įmonės išlieka atsargios dėl nuolatinio geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo, investiciniai ketinimai išlieka teigiami – 82% respondentų planuoja didinti arba išlaikyti investicijas per ateinančius 12 mėnesių.
Šie rezultatai siunčia stiprų signalą, kad Švedijos įmonės Baltijos šalis laiko patraukliomis ilgalaikio augimo rinkomis. Nepaisant pasaulio ekonomikos svyravimų, verslas išlieka užtikrintas Lietuvos potencialu ir palaiko šį pasitikėjimą tęsdamas investicinius planus, teigia Urban Andersson, Švedijos ambasadorius Lietuvoje.
Tyrimas patvirtina, kad Baltijos šalys Švedijos įmonėms išlieka patrauklios verslo vykdymo vietos. Tuo pačiu metu kvalifikuoto darbo jėgos trūkumas išlieka bendra problema visose trijose šalyse. Tolesnės investicijos į įgūdžius ir talentus bus svarbios išlaikant konkurencingumą ir remiant būsimą augimą, teigia Kata Fredheim, Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje vykdomoji viceprezidentė.
Tyrimas taip pat atskleidžia svarbius skirtumus tarp trijų rinkų. Estija ir toliau pirmauja skaitmenizacijos ir korporacinio mokesčių pasitenkinimo srityse, Lietuva gauna aukščiausius įvertinimus už darbo kultūros kokybę ir fizinę infrastruktūrą, o Latvija užfiksavo reikšmingą pažangą administracinių sąlygų srityje.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas išlieka didžiausias iššūkis visose trijose šalyse. Respondentai nuolat nurodė poreikį stiprinti techninį ir profesinį mokymą, palengvinti tarptautinių talentų pritraukimą ir tęsti investicijas į energetikos, transporto ir skaitmeninę infrastruktūrą. Stabilus apmokestinimas, nuspėjama reguliavimo aplinka ir supaprastintos administracinės procedūros taip pat buvo dažnai minimi prioritetai.
Geopolitiniai įvykiai toliau nevienodai veikia verslą. Nors tokie sektoriai kaip gynybos, energetikos, sveikatos priežiūros ir kalnakasybos pasinaudojo besikeičiančiomis rinkos sąlygomis, kiti pramonės sektoriai patyrė išaugusias išlaidas ir silpnesnę paklausą. Klientų paklausa, energijos kainos ir žaliavų kainos buvo įvardintos kaip pagrindiniai kanalai, per kuriuos geopolitiniai įvykiai daro įtaką verslo rezultatams. Tyrimas daro išvadą, kad Švedijos įmonės ir toliau laiko Estiją, Latviją ir Lietuvą patraukliomis ilgalaikės veiklos rinkomis.
Apie Baltijos šalių verslo klimato tyrimą 2026 m.
Tyrimą bendrai atliko Švedijos ambasados Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bei Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje, remiamos SAAB, SEB ir Stena Line.
Pilną ataskaitą galite rasti čia.
Tyrimas apėmė 214 įmonių su Švedijos nuosavybe, valdymu ar kitais ryšiais su Švedija, surinktas 2026 m. balandžio–birželio mėn.
