Vyriausybės nutarimu nuo 2024 m. naujuose viešuosiuose pastatuose reikalaujama naudoti bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų, o nuo 2023 m. ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) leidžia statyti medinius viešuosius pastatus iki 9 aukštų. Visgi, priešingai nei Skandinavijos šalyse, Lietuvoje tokios konstrukcijos pastatai tebėra retenybė. Ekspertai pripažįsta, jog mediena – saugi, estetiška ir klimato strategijos tikslus atitinkanti alternatyva, tačiau vis dar egzistuoja kliūtys, kurios stabdo modernių medinių viešųjų pastatų statybos plėtrą Lietuvoje.
Pramonė pasiruošusi, bet reikalavimai augina kainą
Pasauliniai Jungtinių Tautų aplinkos programos leidinio „Global Status Report for Buildings & Construction“ duomenys rodo, kad statybų ir pastatų sektorius sudaro apie 34 proc. visų energijos poveikio anglies dvideginio emisijų, todėl medinės konstrukcijos — kaip anglies užrakinimo priemonė — tampa aktualia tiek klimato politikos, tiek statybų pramonės alternatyva.
Kaip pastebi, „VMG Lignum Systems“ projektų vadovas Vidas Turauskis, Lietuvos medienos pramonė jau seniai turi inžinerinius ir technologinius pajėgumus, kurie leidžia įgyvendinti sudėtingus medinės statybos projektus, atitinkančius klimato kaitos ir estetikos reikalavimus.
„Lietuvių gamintojų naudojamos technologijos ir įrenginiai leidžia gaminti didesnių gabaritų inžinerinės medienos komponentus. Galima projektuoti didesnių tarpatramių pastatų konstrukcijas ir santykinai mažinti medienos sunaudojimą. Jei valstybės institucijų kompleksiniai sprendimai skatintų naudoti medieną viešuosiuose pastatuose, pramonė galėtų reaguoti iš karto,“ – sako V. Turauskis.
Tuo pačiu, pasak įmonės atstovo, ekonominiai barjerai vis dar stabdo projektų plėtrą. Medinės konstrukcijos reikalauja papildomų priešgaisrinių priemonių, apsaugos nuo atmosferos poveikio statybos metu, aukštesnės statybos darbų kultūros, todėl bendros sąnaudos ir yra didesnės nei pastatų iš tradicinių medžiagų. Draudimo kompanijų požiūris vertinant pastatų iš medinių konstrukcijų draudimo įmokų dydį taip pat nėra palankus tokių pastatų savininkams.
„VMG Lignum Systems“ ekspertas pabrėžia, kad gamykloje maksimaliai išbaigtų pastato elementų surinkimas „Lego“ principu leidžia sutrumpinti statybos laiką ir užtikrinti kokybę.
Architektų galimybes riboja reglamentai
Architektų bendruomenė sutaria, kad mediena suteikia išskirtinę estetiką ir tvarumo potencialą, tačiau jos naudojimas turi būti subalansuotas su funkcionalumu.
„Mediena geriausiai atsiskleidžia derinant ją su kitomis medžiagomis – betonu ar plienu. Taip pasiekiama ir konstrukcinė stiprybė, ir tvarumas,“ – sako AlgimantasPliučas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.
Vis dėlto, dabartiniai reglamentai apsunkina architektų galimybes kurti medinį eksterjerą. Dėl privalomo paviršių dengimo nedegiais antipirenais ar gipso kartono plokštėmis prarandamas natūralios medienos pojūtis, technologija pasidaro brangesnė, o projektai – nebeprieinami.
Architektas taip pat pabrėžia tvarumo ir funkcijos balansą: mediena turėtų būti naudojama ten, kur jos savybės geriausiai pasiteisina.
„Tinkamai parinkta konstrukcija leidžia išlaikyti estetiką, sumažinti anglies dvideginio emisijas ir išnaudoti natūralių medžiagų privalumus” , – teigia A. Pliučas.
Saugumą vis dar sunku užtikrinti
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas pabrėžia, kad skirtumai tarp Lietuvos ir Skandinavijos dažniausiai kyla ne dėl technologijų skirtumų, o dėl požiūrio į rizikos vertinimą.
Pasak jo, Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje ar Norvegijoje, gaisrinės saugos reglamentai numato galimybę taikyti rezultatais grįstą vertinimą. Tai reiškia, kad projektavimo metu leidžiama naudoti alternatyvius techninius sprendinius, jei skaičiavimais, įrodoma, kad užtikrinamas toks pat ar aukštesnis saugumo lygis, šis požiūris ir leidžia statyti aukštesnius medinius pastatus.
„Mūsų šalyje 2024 m. tikrinamuose objektuose buvo nustatyta apie 500 pažeidimų, kurie siejami su techniškai netvarkingomis ar neveikiančiomis aktyviosiomis gaisrinės saugos inžinerinėmis sistemomis. Todėl turėtume siekti, kad ne tik būtų įrengiamos reikiamos aktyviosios gaisrinės saugos inžinerinės sistemos, bet jos būtų tinkamai eksploatuojamos ir prižiūrimos”, – dalinasi PAGD atstovas.
Departamentas taip pat akcentuoja pilotinių projektų svarbą: jie leidžia praktikoje įvertinti gaisrinės saugos sistemų veikimą, eksploataciją ir konstrukcijų atsparumą ugniai. Tai galėtų tapti pagrindu normatyvinių reglamentų tobulinimui ir modernios medinės statybos plėtrai Lietuvoje.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
