Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka 2026 m. pasitinka tvariai augdama. Būsto įperkamumas grįžo į priešpandeminį lygį, rinkoje nefiksuojama perteklinės paklausos, o sudaromų sandorių skaičius atitinka pastarojo dešimtmečio tendencijas.
Artėjantys pokyčiai – Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, naujas NT mokesčio modelis, II pakopos pensijų sistemos reforma – stiprina poreikį diskutuoti apie ilgalaikes priemones, galinčias užtikrinti tvarią būsto rinkos plėtrą ir geresnį kokybiško būsto prieinamumą gyventojams. Apie tai šiandien kalbama kasmetinėje Lietuvos banko NT konferencijoje.
Tvari būsto rinka neatsiejama nuo pakankamos pasiūlos
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad tvariai būsto rinkos plėtrai neužtenka tik įperkamumą didinančių priemonių – itin svarbu užtikrinti pakankamą kokybiško būsto pasiūlą.
„Tvarios rinkos pamatas yra pakankama pasiūla. Būtent kokybiško ir prieinamo būsto pasiūlos apimtis lems kainų raidą artimiausiais metais. Šiuo metu pasiūlos pakanka, tačiau ilgainiui, ypač didmiesčiuose, gali daugėti iššūkių“, – teigia G. Šimkus.
Pasak jo, didmiesčių rinka jau rodo nerimo signalų. Gyventojų skaičius didmiesčiuose ir aplinkinėse savivaldybėse auga pakankamai sparčiai ir pasiūla ne visuomet spėja reaguoti į šiuos pokyčius. Be to, per pastarąjį dešimtmetį būsto kainos augo itin sparčiai, todėl būstas tapo per brangus įsigyti be paskolos. Pradinio įnašo sukaupimas jaunoms šeimoms užtrunka vis ilgiau, kartu didėja gyventojų, perkančių būstą investicijai, skaičius.
Lengvesnis kelias pirmajam būstui ir augantis refinansavimo aktyvumas
Siekdamas geresnio balanso būsto kredito rinkoje, Lietuvos bankas atliko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus. Nuo 2026 m. rugpjūčio mėn. pradinio įnašo reikalavimas pirmąjį būstą perkančiai šeimai mažės nuo 15 iki 10 proc. – tai reikš trečdaliu trumpesnį taupymo laikotarpį. Kartu atlikti kiti pakeitimai padės subalansuoti dažniausiai investiciniais tikslais imamų ne pirmų būsto paskolų dalį, palūkanų normų kintamumo įtaką paskolos prieinamumui.
Naudos gyventojams suteikia ir šiemet įsigaliojusi supaprastinto refinansavimo tvarka. Jau apie 40 tūkst. namų ūkių refinansavo būsto paskolas arba persiderėjo dėl jų sąlygų ir taip kartu sutaupys apie 220 mln. eurų.
Atsiradus realiai galimybei rinktis, didėja su fiksuotosiomis palūkanomis suteikiamų būsto paskolų dalis – ji rugsėjo mėn. pasiekė 7 proc. ir ateityje turėtų didėti toliau.
Būsto politika – komandinis darbas
„Norint, kad kiekvienas gyventojas turėtų galimybę įsigyti kokybišką ir prieinamą būstą, reikalingas visų būsto politikos formuotojų ir būsto plėtotojų koordinuotas darbas. Tai komandinis uždavinys – kartu turime sukurti ilgalaikę būsto politikos viziją, atitinkančią šiandienos poreikius ir rytdienos lūkesčius“, – sako G. Šimkus.
Jis pabrėžia, kad būtina spartinti vis dar per lėtai judančią daugiabučių renovaciją, plėsti municipalinį būstą, ypač vietovėse, kuriose privatusis sektorius nestato pakankamai.
Konferencijos metu diskutuojama ir apie komercinio NT rinkos tendencijas, geopolitinių procesų įtaką bei augančias investicijas į civilinę ir karinę infrastruktūrą.
