Reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie ketinimus Šiaulių miesto savivaldybės pastato istorinėje „Liaudies namų“ salėje įrengti archyvą, Šiaulių „Aušros“ muziejus kreipėsi į miesto merą Artūrą Visocką ir miesto tarybos narius.
Muziejus išreiškė nepritarimą siūlymui unikalią istorinę erdvę paversti biurokratinių dokumentų saugykla ir paragino išsaugoti salę visuomeninėms bei kultūrinėms reikmėms.
Istorinė Šiaulių erdvė, menanti miesto savivaldos ir kultūros ištakas
Atvirame laiške primenama, kad 1898 m. pastatytuose „Liaudies namuose“ esanti salė yra vienintelė tokio pobūdžio istorinė erdvė mieste, susijusi tiek su lietuviškojo teatro ištakomis, tiek su miesto savivaldos kūrimosi istorija.
1904 m. joje įvyko pirmasis lietuviškas spektaklis Šiauliuose – Juozo Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“, režisuota Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės. Spektaklyje vaidino ir Kazimieras Venclauskis, tapęs pirmuoju lietuviškosios miesto savivaldos burmistru.
Didelė tikimybė, kad būtent šioje salėje 1919 m. lapkričio 24 d. vyko pirmasis Šiaulių tarybos posėdis. Vėliau čia veikė kino teatrai, kultūros namai, sovietmečiu posėdžiavo liaudies deputatų taryba, o atkūrus Nepriklausomybę – rinkosi šiauliečių išrinkta miesto Taryba.
Muziejus: salė turi būti išsaugota ir renovuota, o ne paversta archyvu
„Aušros“ muziejus akcentuoja, kad Šiauliuose trūksta istorinio paveldo, kuris būtų aktyviai naudojamas ir šiandien, todėl „Liaudies namų“ salė turėtų būti renovuota, išlaikant jos erdvinę struktūrą, sceną ir balkoną. Muziejus siūlo atsisakyti planų erdvę perskirti į du aukštus.
Salė galėtų tapti atvira miesto nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms, Trečiojo amžiaus universitetams, kūrybiniams susivienijimams, taip pat – reprezentacine Šiaulių miesto savivaldybės erdve iškilmingiems posėdžiams, renginiams, koncertams ir paskaitoms.
Ypatingą vertę erdvei suteiktų ir fojė esanti 1982 m. dailininkės Gražinos Arlauskaitės-Vigrienės freska „Šiaulių žemė“, kuri kartu su sale sudarytų vientisą miesto reprezentacinį kompleksą.
Kvietimas atverti salę miestiečiams
Muziejus ragina miesto vadovus įvertinti šios erdvės kultūrinę ir istorinę svarbą:
„Atverkime visuomenei ‘Liaudies namų’ salės duris!“
Šis sprendimas, anot muziejaus, sustiprintų miesto tapatybę, įprasmintų istorinę atmintį ir parodytų, kad kultūros paveldas gali būti kokybiškai integruotas į šiuolaikinį miesto gyvenimą.
