Artėjant Tarptautinei asmenų su negalia dienai, minimai gruodžio 3 d., Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pristato vieną iš projekto „Negalios forumas: įtraukus aukštasis mokslas 2025“ rezultatų – vaizdo įrašą, kuriame VDU studentai ir absolventai dalinasi tarptautinio mobilumo patirtimis. Jų istorijos atskleidžia ne tik iššūkius, su kuriais susiduria studentai su negalia, dalyvaudami tarptautinėse programose, bet ir sėkmės pavyzdžius, kurie įkvepia siekti naujų galimybių ir įgyti tarptautinės patirties.
Video: Tarptautinio mobilumo horizontai: VDU studentų su negalia patirtys
Sužinokite daugiau apie tarptautinį mobilumą
Gegužės 23 d. VDU įvyko jau ketvirtasis „Negalios forumas: įtraukus aukštasis mokslas 2025“ – renginys, tapęs svarbia diskusijų platforma apie prieinamumo klausimus aukštajame moksle. Šiemet forumas subūrė aukštojo mokslo ekspertus ir studentus su negalia bendram pokalbiui apie tarptautinio studijų mobilumo galimybes ir iššūkius. Forumas buvo skirtas aptarti, kas studentus su negalia skatina ar stabdo dalyvauti mobilumo programose, pasidalyti asmeninėmis patirtimis bei ieškoti sprendimų, galinčių prisidėti prie didesnio jų įsitraukimo.
Forumo pradžioje sveikinimo žodį tarė VDU komunikacijos prorektorė (pareigas ėjusi iki 2025 m. spalio) doc. dr. Vilma Bijeikienė, pabrėždama, kad VDU įsipareigoja ugdyti tokį universiteto klimatą, kuriame visi studentai – nepriklausomai nuo jų skirtingų galimybių – turi lygias galimybes dalyvauti tarptautiniuose mainuose ir mokymosi programose.
Forumą taip pat atidarė prof. dr. Jonas Ruškus, VDU profesorius ir buvęs Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komiteto vicepirmininkas, kuris atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti tinkamą pritaikymą – remiantis JTO Asmenų su negalia teisių konvencijos nuostatomis, pavyzdžiui, konvencijos 9 ir 24 straipsniais, – kad tarptautinė studijų mobilumo infrastruktūra būtų prieinama, ir pabrėžė, kad tik tokiu būdu galime garantuoti lygias galimybes visiems studentams su negalia.
Miglė Janušauskaitė, VDU negalios reikalų koordinatorė, atidarymo ir sveikinimo žodyje pabrėžė, kad studentų su negalia, išvykstančių į tarptautinius mainus, procentas vis dar ženkliai mažesnis nei studentų be negalios, kas kelia nerimą ir rodo būtinybę ieškoti papildomų sprendimų bei paramos priemonių jų įtraukimui.
Įvadiniame forumo pranešime Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė ir renginio moderatorė Indrė Širvinskaitė pabrėžė, kodėl itin svarbu išgirsti ir suprasti studentų su negalia požiūrį į tarptautinį studijų mobilumą. „Oficialūs duomenys rodo, kad studentai su negalia sudaro vos 0,3 proc. visų šalies studentų. Tačiau turbūt visi čia esantys sutiktų, kad šis skaičius neatitinka realybės. Todėl džiaugiuosi, kad jau turime apibendrintus duomenis iš 8-osios „Eurostudent“ apklausos, kurie padeda geriau suprasti situaciją: net 13 proc. studentų nurodo, jog jų negalia ar sveikatos būklė labai riboja jų galimybes studijuoti, 36 proc. – kad riboja šiek tiek, ir tik 51 proc. sako, jog jų galimybės nėra ribojamos. Tai rodo, kad didelė dalis studentų vis dar negauna paramos, kurios jie nusipelnė“, – teigia I. Širvinskaitė.
Pirmojoje forumo dalyje pristatyti įvairūs pranešimai, apžvelgiantys tiek studentų su negalia tarptautinio mobilumo patirtis, tiek platesnius įtraukties iššūkius aukštajame moksle. Lietuvos studentų sąjungos atstovai Paulius Vaitiekus ir Gabija Juzėnaitė aptarė mobilumo be barjerų principus bei Europos ir Lietuvos studentų sąjungų perspektyvą. Savo asmeninėmis patirtimis dalyvaujant tarptautinių studijų mainų programose pasidalijo VDU studentai ir absolventai Kęstutis Vaišnora, Augustė Paulauskytė ir Irma Jokštytė-Stanevičienė – jų patirtys atskleidė ne tik kelionės džiaugsmus, bet ir sunkumus, su kuriais teko susidurti.
K. Vaišnora pasakojo apie savo doktorantūros stažuotę Gallaudet universitete Vašingtone, JAV. Tai pirmoji aukštoji mokykla pasaulyje, kurioje kurtieji gali mokytis gestų kalba. „Gallaudet universitetas buvo mano svajonė. Tačiau kito pasirinkimo neturėjau – pasaulyje nėra kito universiteto, kuris būtų pritaikytas asmeniui bendrauti gestų kalba. Ten nuvykęs supratau, kad pirmą sykį gyvenime jaudinausi be reikalo.“ Jis džiaugėsi galėjęs mėnesį trukusioje stažuotėje bendrauti tik gestų kalba – nenaudodamas klausos aparato, savo balso ir neskaitydamas iš lūpų. Vis dėlto studentas atkreipė dėmesį į sudėtingą, daug streso sukėlusį biurokratinį dokumentų tvarkymo procesą.
A. Paulauskytė dalijosi savo patirtimi ieškant tinkamo universiteto: „Užtrukau tris mėnesius. Bet man labai padėjo VDU – kreipiausi į „Erasmus+“ mobilumo koordinatorę, ir ji man padėjo atrasti tinkamiausią universitetą, nes kai ieškojau informacijos pati, buvo sunku rasti ir gauti ją visą.“
Informacijos svarbą išryškino ir regos negalią turinti I. Jokštytė-Stanevičienė, pabrėždama, kad pagalba ypač svarbi pirmosiomis savaitėmis, kol susipažįsti su aplinka, išmoksti orientuotis naujoje šalyje ir sistemoje. Nepaisant galimų iššūkių, Irma tvirtai teigė, kad niekada neabejojusi, ar verta dalyvauti mainuose: „Man niekada nebuvo klausimo, ar aš keliausiu į mainus – norėjau vykti ir į „Erasmus+“, ir į dvišalius mainus, ir dar į praktiką. Man net buvo gaila, kad tik tiek mažai kartų gali kažkur išvykti. Niekada negalvojau, ar vyksiu, mano pagrindinis klausimas buvo – kada ir kur.“
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tyrėja dr. Gintė Martinkėnė pristatė projekto „Inclusion+“ tarpinius tyrimo rezultatus, kuriuose analizuojami iššūkiai, su kuriais susiduria studentai, turintys negalią ar priežiūros įsipareigojimų, norėdami dalyvauti „Erasmus+“ mobilumo programose, bei galimi sprendimai, kaip didinti šių studentų įtrauktį.
Antrojoje forumo dalyje dėmesys buvo skirtas ekspertiniams pranešimams, kuriuose pristatyta esama situacija, konkreti pagalba ir iniciatyvos, skatinančios didesnį studentų su negalia įsitraukimą į tarptautines mobilumo programas, bei vis dar iškylantys iššūkiai didinant studentų su negalia įsitraukimą į tarptautinį mobilumą.
Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo mobilumo projektų skyriaus vadovė Monika Skaringaitė savo pranešime akcentavo papildomos finansinės paramos galimybes studentams su negalia ar specialiaisiais poreikiais, drąsindama pasinaudoti siūloma pagalba: kelionės ir gyvenimo išlaidų kompensavimu, lydinčių asmenų išlaidų padengimu ir kt.
VDU Tarptautinių ryšių departamento atstovės Gabrielė Damijonienė ir Monika Lisauskaitė pristatė praktinius žingsnius, nuo ko pradėti planuojantis „Erasmus+“ mobilumą bei į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, norint sklandžiai jam pasiruošti. Pranešėjos pabrėžė, kad labai svarbu dokumentų tvarkymą pradėti kuo anksčiau – taip išvengiama streso ir nesklandumų. Visa reikiama informacija aiškiai ir detaliai pateikta VDU svetainėje: ten galima rasti, kokia parama priklauso studentams, kokius dokumentus reikia pateikti, norint ją gauti. Ypač svarbu iš anksto išsakyti savo poreikius – tik žinodami, kokios pagalbos reikia, Tarptautinių ryšių departamento specialistai gali padėti susisiekti su priimančia institucija ir užtikrinti sklandų pasirengimą mobilumui.
Forumo pabaigoje tarptautinę perspektyvą pristatė Àngel Asins – Ispanijos „ONCE Foundation“ universitetų programų ir jaunimo talentų skatinimo skyriaus technikas. Savo pranešime „The Power of Alliances for Inclusive International Mobility. Achievements and Challenges“ jis aptarė tarpvalstybinių partnerysčių reikšmę siekiant įtraukios tarptautinės studentų mobilumo sistemos bei pasidalijo gerosiomis praktikomis ir iššūkiais, su kuriais susiduria aukštosios mokyklos visoje Europoje.
Forumą moderavusi Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė I. Širvinskaitė renginio pabaigoje apibendrino visos dienos įžvalgas, išskirdama svarbiausius įtraukių tarptautinių mainų iššūkius ir galimybes. Pasak jos, vienas esminių klausimų – užtikrinti, kad studentai, išvykdami į tarptautinius mainus, neprarastų valstybės teikiamos paramos. Šiuo metu šios informacijos sklaida skirtingose Europos šalyse yra nevienoda, todėl reikėtų siekti bendresnės strategijos Europos Sąjungos lygmeniu, taip pat stiprinti finansinę paramą studentams su negalia.
Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas duomenų rinkimui – šiuo metu statistika apie studentus su negalia renkama fragmentiškai, todėl sunku tiksliai įvertinti situaciją ir planuoti priemones. Ne mažiau svarbi yra tinkamo universiteto paieška ir informacijos prieinamumas – čia svarbų vaidmenį atlieka siunčiančio universiteto pagalba. Nors vis dar susiduriama su nepritaikyta infrastruktūra ar biurokratiniais iššūkiais, daug sprendimų galima pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant su universitetų darbuotojais – tarptautinių ryšių ir negalios koordinatorių įsitraukimas gali turėti lemiamos reikšmės studento sprendimui išvykti.
Tarp siūlomų sprendimų buvo įvardytas individualizuotas poreikių vertinimas, mentorystės programos, apklausos, vaizdo paskaitos ar net vaizdo įrašai apie infrastruktūrą, padedantys studentams įsivaizduoti savo būsimas studijų sąlygas. Taip pat atkreiptas dėmesys į sąvokų ir apibrėžimų lankstumą – ne visi studentai, turintys individualių poreikių, tapatinasi su negalia ar nori būti identifikuoti, todėl kartais nesikreipia pagalbos.
„Negalios forumo 2025“ diskusijos ir pranešimai aiškiai parodė: pagalba studentams su negalia tarptautinio mobilumo kontekste tikrai suteikiama, tačiau jos veiksmingumas labai priklauso nuo to, kiek aktyviai įsitraukia universitetų bendruomenės. Tarptautinių ryšių ir negalios reikalų koordinatorių palaikymas, studentų drąsa ir aiški, išsami informacija gali lemti, kad išvykimas į mainus taptų ne tik įmanomu, bet ir pozityviu gyvenimo nuotykiu.
Projektą „Negalios forumas: įtraukus aukštasis mokslas 2025“ finansavo Valstybinis studijų fondas.
Viso renginio metu pranešimai buvo verčiami į lietuvių gestų kalbą.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.