Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Europos Vadovų Tarybos posėdyje pabrėžė, kad Europos saugumas ir gynyba turi būti visų ES sprendimų prioritetas, atsižvelgiant į augančias karines ir hibridines grėsmes.
Šalies vadovas pabrėžė būtinybę nedelsiant stiprinti ES ir NATO rytinio pasienio regiono saugumą. Prezidentas ragino visų pirma įgyvendinti Europos Komisijos pasiūlytas „Eastern Flank Watch“ ir „Dronų sienos“ iniciatyvas ir pažymėjo, kad Europos rytinio pasienio saugumas turi tapti bendra visos ES atsakomybe.
Prezidentas atkreipė dėmesį į besikeičiančią Baltarusijos hibridinių atakų taktiką – kontrabandos tinklų instrumentalizavimą, naudojant meteorologinius balionus, keliančius grėsmę civilinei aviacijai ir gyventojų saugumui. Nuo šių metų pradžios Lietuva fiksavo daugiau nei 600 tokių incidentų, sutrikdžiusių šimtus skrydžių ir paveikusių dešimtis tūkstančių keleivių. Šalies vadovas padėkojo ES partneriams už parodytą solidarumą ir pabrėžė būtinybę toliau didinti spaudimą Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai, rengiant naują sankcijų paketą.
Kalbėdamas apie Daugiametę finansinę programą (MFF), Prezidentas palankiai įvertino Danijos pirmininkavimo metu pasiektą pažangą rengiant derybinį paketą. Šalies vadovas pabrėžė, kad egzistencinės Rusijos grėsmės akivaizdoje ES rytinio pasienio saugumas turi būti pripažintas prioritetu visoje Daugiametėje finansinėje programoje, užtikrinant reikiamą finansavimą ir stiprų gynybos pramonės komponentą.
„Šiandien Europa išgyvena lemtingą istorijos momentą. Todėl dabar mums ypač reikia tos solidarumo dvasios, kuri jau ne kartą stiprino Europos Sąjungą. Atėjo lemiamas laikas pakilti virš siaurų nacionalinių interesų ir kartu prisiimti atsakomybę už bendrą Europos saugumą. Tik visapusiškas, drąsus ir vieningas požiūris į Daugiametę finansinę programą leis sukurti efektyvius atgrasymo ir gynybos instrumentus“, – pabrėžė Prezidentas.
Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę išsaugoti Europos Komisijos siūlomą Daugiametės finansinės programos apimtį, užtikrinti pakankamą ir aiškiai atskirtą Sanglaudos bei Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą ir užbaigti tiesioginių išmokų konvergenciją, siekiant teisingų sąlygų Lietuvos ūkininkams.
ES šalių vadovai ateinančiais metais pratęs derybas dėl 2028-2034 m. Daugiametės finansinės programos.
Pranešimą paskelbė: Dovilė Šalkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.