Šiuo metu poligonai Lietuvoje užima 0,51% šalies ploto, kai tuo tarpu Estijoje – 0,71%, o Latvijoje – 0,61%. Bet Lietuvos kariuomenė žymiai didesnė tiek už Estijos, tiek už Latvijos kariuomenes. Lietuvoje formuojama divizija, kuri susideda iš trijų-keturių manevrinių brigadų. Bet Lietuvoje iki šiol nėra NEI VIENO poligono, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas. Tai ar yra objektyvus poreikis poligonui? Taip, yra, ir jis randasi iš kariuomenės plėtros. Suformuoti tam tikrą vienetą, šiuo atveju diviziją, yra tik pirmas žingsnis. Vėliau reikia užtikrinti pastovų jos parengtumą, greitą reagavimą į grėsmes. Jeigu Lietuvoje nebus tokio dydžio poligono, tai mūsų brigados treniruotis turės vykti į užsienį. Kas yra ir brangu, ir nepatogu, ir pastoviai būtume priklausomi nuo kitų malonės. Bet svarbiausia, kad treniruotumėmės ne tomis sąlygomis, kokiomis mums reikėtų kariauti. Esminis dalykas šiuo atveju – kad brigados galės treniruotis itin svarbioje strateginėje vietovėje, kur ir reikėtų gintis. Be to, čia bus galima treniruotis kartu su sąjungininkais – t. y. būtent toje vietovėje, per kur sąjungininkai atvyktų mums į pagalbą. Taip šis poligonas tampa „train as you fight” vieta, kur galima atidirbinėti, prišaudyti, pažinti būtent tą vietovę, kurioje reikės kariauti ir užtikrinti sąjungininkų atvykimą.
Taigi, taip, Lietuvai reikia naujo poligono
ANTRA, ar gerai parinkta vieta poligonui? Kariniu ir logistiniu požiūriu – idealiai. Yra teigiančių, kad keista vieta, kur poligono jau po kelių valandų neliktų (pačiam Suvalkų koridoriuj ir dar prie pat Baltarusijos sienos). Argumentas čia toks, kad poligonas yra pratybų, o karo metu ir rezervo rengimo vieta ir todėl vienas pagrindinių poligono parinkimo principų yra išgyvenamumas (angl. survivability). Tačiau renkantis šią vietovę į poligoną žiūrima būtent ne kaip į rezervo ruošimo vietą karu metu (tam būtų skirti kiti, toliau nuo sienos esantys poligonai), o kaip į galimybę jau taikos metu prišaudyti, pažinti kiekvieną centimetrą ypatingai svarbios strateginės vietovės. Tai bene svarbiausia vietovė sąjungininkų atvykimui ir viena iš mūsų kariuomenės užduočių būtų suteikti saugų koridorių sąjungininkams būtent šioje vietoje. Karo metu ši vietovė taptų karinių veiksmų vieta ir poligonas tarnautų nebe kaip pratybų vieta, o kaip vieta, kur pasitiksime priešą ir turėsime užtikrinti sąjungininkų atėjimą. Jeigu mes ir lenkai toje vietoje būsim dislokavę pajėgas ir prišaudę artileriją, rusų pajėgų susijungimas tame siaurame ruože bus labai apsunkintas. Todėl klausimą reikėtų kelti – ne ar poligonas nebus sunaikintas pirmomis karo valandomis, o kaip mums apsaugoti tą vietovę, kad ji nebūtų užimta viena pirmųjų, ir taip pasiekti savo strateginius tikslus? Poligono įsteigimas šį strateginį uždavinį labai palengvintų, o tos vietovės neapgynus stipriai sumažėtų mūsų galimybės apsiginti kartu su sąjungininkų pagalba.
Vieta poligonui parinkta gerai ir socialiniu požiūriu
Bet reikia pasakyti, kad vieta poligonui parinkta gerai ir socialiniu požiūriu. Planuojamoje poligono teritorijoje, kuri apima 14600 hektarų plotą Lazdijų rajono savivaldybėje, yra apie 1950 privačių sklypų, BET iš jų absoliuti dauguma yra miškų ir žemės ūkio sklypai. Šiems miškų ir žemės ūkio sklypų savininkams turi būti tikrai teisingai atlyginama. Bet kalbėti apie kažkokį perdėtą emocinį ryšį su tokia žeme, kuri žmogui iš esmės yra finansinė investicija, nereikia. Būsimo poligono teritorijoje yra vos 100 sodybų, o gyvenamąją vietą čia yra deklaravę tik 39 gyventojai. Va čia ir įsijungia ryšys su gyvenama, galimai ir gimtąja vieta. Pasakysiu sąžiningai – jeigu valstybė ateitų mano žemės ir gyvenamo namo, pirma reakcija būtų pyktis ir ašaros. Čia mano rankų darbas, išlieta daug prakaito, čia mano vaikų gimtinė. Emocinis ryšys su žeme ir gimtaisiais namais yra vienas iš dalykų, kurie skatina Tėvynės meilę. Bet paklauskime savęs – ar steigiant tokio dydžio poligoną yra įmanoma jį įsteigti vietoje, kur visiškai nebūtų gyvenamų sodybų? Tokio dydžio valstybėje kaip Lietuva – tikrai ne. Todėl 14600 hektarų plotas su 39 gyventojais – tikrai ne lengvabūdiškai parinkta vieta. Be to, ministras jau perdavė žinią, kad dalis šių gyventojų galės likti gyventi ir poligono teritorijoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Kodėl Lietuvai reikia būtent naujo poligono, jei jau turime esamus?
Lietuva šiuo metu neturi nei vieno poligono, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas (keli tūkstančiai karių su technika). Esami poligonai yra per maži augančiai kariuomenei ir formuojamai divizijai, todėl be naujos erdvės kariai būtų priversti brangiai treniruotis užsienyje ir prarastų galimybę pažinti savo šalies gynybos vietoves.
Ar saugu poligoną steigti prie pat sienos su Baltarusija ir Suvalkų koridoriuje?
Karininiu požiūriu tai yra strateginis privalumas. Nors kyla klausimas dėl „išgyvenamumo“ karo metu, pagrindinis tikslas yra „train as you fight“ (treniruokis taip, kaip kariausi) principas. Pažindami kiekvieną šios jautrios vietovės centimetrą ir būdami ten dislokuoti, kariai kartu su sąjungininkais galėtų efektyviau užtikrinti saugų koridorių paramos atvykimui.
Kokia yra pagrindinė šio poligono užduotis prasidėjus galimam konfliktui?
Karo metu ši vietovė taptų nebe pratybų aikštele, o aktyvių karinių veiksmų zona. Poligono buvimas leistų iš anksto „prišaudyti“ artileriją ir pasitikti priešą parengtose pozicijose, taip maksimaliai apsunkinant priešiškų pajėgų susijungimą strateginiame ruože.
Kiek gyventojų ir sodybų bus paveikta steigiant šį poligoną?
Nors teritorija apima 14 600 hektarų, parinkta vieta socialiniu požiūriu yra viena mažiausiai skausmingų: teritorijoje yra apie 100 sodybų, tačiau nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravę tik 39 gyventojai. Dauguma sklypų yra miškų ir žemės ūkio paskirties, už kuriuos savininkams bus teisingai atlyginta.
Ar visi gyventojai privalės išsikelti iš poligono teritorijos?
Ne visi. Remiantis straipsniu, Krašto apsaugos ministerija yra nurodžiusi, kad dalis gyventojų, priklausomai nuo jų sodybos vietos ir poligono specifikos, turės galimybę likti gyventi poligono teritorijoje net ir po jo įsteigimo.
