Užsieniečių vaikų integracija Lietuvoje vyksta netolygiai, o galimybės išmokti lietuvių kalbą priklauso nuo gyvenamosios savivaldybės. Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad nėra nacionalinio integracijos modelio, o savivaldybės neišnaudoja veiksmingiausių priemonių.
2024–2025 mokslo metais Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 14,6 tūkst. užsieniečių vaikų. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Užsieniečių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą“ parodė, kad galimybės šiems vaikams išmokti valstybinę kalbą ir gauti reikiamą švietimo pagalbą nėra tolygios. Šalyje nesukurtas nacionalinis modelis, užtikrinantis sklandų užsieniečių vaikų įsiliejimą į švietimo sistemą. Dauguma integracijos sprendimų palikti savivaldybėms ir mokykloms, kurių ištekliai ir patirtis skirtingi. Vaikų galimybės sėkmingai integruotis dažnai priklauso nuo gyvenamosios vietos.
Auditas atskleidė, kad nuo 2022 metų užsieniečių vaikų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba, dalis sumažėjo nuo beveik 56 iki 44 proc. Tuo pat metu išaugo ukrainiečių (nuo 14 iki beveik 21 proc.) ir rusų (nuo 25 iki beveik 29 proc.) kalbomis besimokančių vaikų skaičius. Kai kuriose savivaldybėse situacija itin probleminė: Klaipėdos ir Visagino savivaldybėse lietuvių kalba ugdomi tik apie 13 proc. užsieniečių vaikų, Vilniaus mieste ir rajone – mažiau nei 30 proc. Nemokant valstybinės kalbos didėja atskirtis, lėtėja vaikų įsiliejimas į lietuvišką aplinką, ribojamos jų galimybės tęsti mokslus ir sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Iki šiol taikoma lanksti sistema, leidžianti savivaldybėms pačioms spręsti dėl integracijos priemonių, formuoja neigiamą tendenciją. Lietuvių mokomąja kalba besimokančių užsieniečių vaikų dalis mažėja, o tai siaurina šių vaikų ateities studijų ar įsidarbinimo galimybių pasirinkimus. Skirtumai tarp savivaldybių didėja. Todėl būtina suvienodinti minimalų lietuvių kalbos mokymo standartą, įtvirtinti integracijos modelį ir aiškiai apibrėžti savivaldybių atsakomybę. Suvienodintas ir sustiprintas savivaldybių vaidmuo yra būtina sąlyga siekiant, kad švietimo sistema taptų integracijos varikliu, o ne socialinės atskirties šaltiniu“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Auditas nustatė, kad didžioji dalis savivaldybių neturi plano, kaip sėkmingai vykdyti užsieniečių vaikų integraciją. 9 iš 10 atsirinktų savivaldybių nėra numačiusios tikslų ir uždavinių, susijusių su užsieniečių vaikų bendruoju ugdymu. Savivaldybės nevienodai taiko veiksmingiausias integracijos priemones. Tik 8,7 proc. atvykusių užsieniečių vaikų pirmuosius metus intensyviai mokėsi lietuvių kalbos išlyginamosiose klasėse (2024-09-01 duomenimis), nors tarptautinėje praktikoje būtent toks modelis laikomas viena svarbiausių sėkmingos integracijos sąlygų.
Dauguma savivaldybių šios galimybės neišnaudoja – net ir pirmaisiais atvykimo į Lietuvą metais, užsieniečiams integracija vykdoma vadinamuoju panardinimo (imersijos) būdu, kai užsieniečių vaikai be išankstinio intensyvaus lietuvių kalbos mokymo iš karto įtraukiami į bendrąsias klases ir mokosi kartu su lietuvių kalba kalbančiais bendraamžiais. Imersijos metodas gali būti veiksmingas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikams, tačiau vyresniems mokiniams, neturintiems pakankamų kalbinių pagrindų, šis metodas dažnai neužtikrina sėkmingo dalyvavimo ugdymo procese ir gali apsunkinti mokymosi pasiekimus bei socialinę integraciją.
Pažymėtina, kad savivaldybėse nėra sistemingai renkami duomenys apie užsieniečių vaikų švietimo pagalbos poreikius ir nevertinami integracijos rezultatai. Dėl to neaišku, ar vaikai po adaptacinio laikotarpio iš tiesų išmoksta lietuvių kalbą.
Audito ataskaitoje pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės, turinčios aiškią užsieniečių vaikų ugdymo kryptį, pavyzdys. Čia visi naujai atvykę ir lietuvių kalbos nemokantys vaikai pirmuosius metus intensyviai jos mokosi vienoje mokykloje išlyginamosiose klasėse. Pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui ir įvertinus jų kalbinius pasiekimus, vaikai integruojami į bendrąsias klases.
Valstybės kontrolė pažymi, kad visoms savivaldybėms nusimačius konkrečius tikslus ir uždavinius, priemones ir rodiklius, susijusius su užsieniečių vaikų ugdymu, bus sudarytos sąlygos sėkmingai integracijai ir jos rezultatų vertinimui, o sprendimų priėmėjams ateityje padės priimti duomenimis grįstus sprendimus.