Kultūros ministerija, siekdama puoselėti istorinę atmintį ir pilietiškumą, skyrė finansavimą projektams, kurie šiemet įprasmins Lietuvos valstybės atkūrimo (Vasario 16-osios) ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (Kovo 11-osios) dienas. Kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės įsakymu beveik 170 tūkst. eurų suma paskirstyta 36-iems projektams, kurie šventinę nuotaiką skleis visoje Lietuvoje – nuo didžiųjų miestų iki miestelių bendruomenių.
„Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – tai ne tik istorinės datos, bet ir mūsų valstybės stiprybės kodas. Džiaugiuosi, kad šiemet finansuojami projektai pasižymi ypatinga įvairove ir plačia geografija: šventės ateina ne tik į koncertų sales, bet ir į bibliotekas, muziejus, netikėtas viešąsias erdves. Mums svarbu, kad istorinė atmintis būtų gyva, įtraukianti ir suprantama kiekvienam – nuo senjoro iki moksleivio. Todėl prioritetą teikėme iniciatyvoms, kurios užtikrina tęstinumą, skatina bendruomeniškumą ir leidžia valstybės reikšmingiausias datas paminėti kūrybiškai“, – teigia kultūros ministrė V. Aleknavičienė.
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – regionuose bus pasitinkama šviesos akcijomis, daug dėmesio skiriant vizualiniams sprendimams, edukacijoms ir bendruomenių susibūrimams. Šakių kultūros centras pristatys projektą „Vasario 16-oji. Šviesos varpas“, Užvenčio kultūros centras kurs „Signataro balsą: šviesos kelią Užventyje“, o Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras įgyvendins iniciatyvą „Dek, šviesk ir neužgesk…“. Išskirtiniai projektai numatyti ir kitose vietovėse: Visagino kultūros centras kvies į renginį „Vasario 16 Visagine. Laisvės balsas“, Kruonio kultūros centras organizuos minėjimą istorinėje vietoje – Kruonio šile, Šilutės kultūros centras įgyvendins projektą „Vasario 16-oji Švėkšnoje“, o asociacija Žaliųjų klubas „Gojus“ tęs tradiciją su festivaliu „Aidas / Aidas V“. Lietuvos nacionalinis muziejus kvies į tradicinį Vasario 16-osios minėjimą prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Vilniuje bei kitus šiai ypatingai progai skirtus renginius. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengs informaciją apie šią dieną lengvai suprantama kalba.
Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, skirti projektai kvies švęsti laisvę per muziką bei dalyvauti diskusijose apie valstybės ateitį. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šią datą pasitiks ne tik su lengvai suprantama kalba parengta informacija, bet ir su nauju leidiniu „Valstybės tęstinumas. Nepriklausomybės kodas Kovo 11-osios Akte“. Šiaulių kultūros centras šiai datai ruošia išskirtinę instaliaciją „Kovo 11-osios portalai“ Kaštonų alėjoje. Muzikinius kūrinius Kovo 11-ajai dedikuos Kauno rajono Garliavos kultūros centras, pristatysiantis miuziklą „Sulaužyti sparnai“, Švenčionių miesto kultūros centras, pakviesiantis į renginių ciklą, skirtą Nepriklausomybės atkūrimo dienai, bei Jurbarko kultūros centras su triptiku „Laisvės dialogai“.
Nemaža dalis finansuotų projektų apima abi valstybines šventes arba gilinasi į bendrąsias laisvės, tapatybės ir istorijos temas, aktualias tiek vasarį, tiek kovą. Kaišiadorių kultūros centras kvies žengti „Laisvės keliu: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios“, o Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras organizuos renginius abiem valstybės šventėms paminėti. Šilutės kultūros centras, be Vasario 16-osios renginių, įgyvendins iniciatyvas „Laisvė yra kelias“, „Kelio pradžia“ bei istorinių įvykių atspindžius Žemaičių Naumiestyje. Šakių kultūros centras įgyvendins dar vieną projektą – „Lietuvos valstybės šaknys ir sparnai“, o Švenčionių kultūros centras – projektą „Laisvės pulsas“.
Muzikiniai ir kultūriniai akcentai skambės visoje Lietuvoje: koncertinė įstaiga „Kauno santaka“ ruošia „Muzikinį vyksmą Laisvės dažniu“, Palangos kultūros centras – projektą „Jūra laisvės balsų“, Šiaulių rajono kultūros centras jungs baltų mitus ir muziką projekte „Saulės giesmės“. Istorinę atmintį savo kraštuose puoselės Mažeikių rajono Renavo dvaro sodyba (projektas „Iš Renavo dvaro – laisvės istorijos aidai iki šiandien“), Gargždų krašto muziejus („Tautos atmintis gyva širdyse“), Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras („Trys laisvės žingsniai“). Šventinę programą papildys Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras su ciklu „Laisvėje gyventi“, Pabradės miesto kultūros centras su projektu „Vienybėje galybė“, Zarasų kultūros centras su iniciatyva „Ant Sakalo sparnų į Laisvę ir Nepriklausomybę“ bei Trakų kultūros ir meno centras („Mano tėviškės margiausieji raštai“).
Kauno rajone vyks viešosios bibliotekos projektas „Laisvės balsai mūsų istorijoje“ bei Ežerėlio kultūros centro „Laisvės upė“. Savitą požiūrį į tradicijas atskleis VšĮ „Baltas sodas“ projekte „Išaugę iš šaknų: Tūravonės“ bei asociacija „XXVII knygos mėgėjų draugija“ su iniciatyva „Laiko ženklų palytėti“.
Kultūros ministerija nuosekliai stiprina istorinės atminties sritį. Per 2025 metus istorinės atminties, lituanistikos tradicijų ir paveldo iniciatyvoms skirtas didžiausias iki šiol finansavimas – daugiau nei 750 tūkst. eurų. Šios lėšos leido įgyvendinti beveik 100 įvairaus masto projektų, skirtų ne tik Vasario 16-ajai ar Kovo 11-ajai, bet ir Liepos 6-ajai, Sausio 13-ajai, Gedulo ir vilties dienai bei Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimui įamžinti. Toks platus finansavimo spektras užtikrina, kad valstybingumo tradicijos būtų puoselėjamos ištisus metus.