Vienas tradicinių „Lietuvos metų automobilis“ konkurso renginių yra į automobilių pasaulio naujoves orientuota konferencija „Plug-In“.
„Lietuvos metų automobilis 2026“ skirtoje konferencijoje pranešėjai atskleidė, ko apie elektromobilius nepapasakoja jų pardavėjai, į viešumą iškėlė automobilių kibernetinio saugumo klausimus, pristatė naujas paslaugas.
Elektromobilis – malonesnė ateitis, tačiau reikia žinoti niuansus
Vieną pranešimą plačiosioms vairuotojų masėms, dar tik galvojančioms apie elektromobilio įsigijimą, skelbė „Ignitis ON“ produktų vystymo vadovas Andrius Šeršniovas.
Tema – labai elementari: „Ką reikia žinoti renkantis pirmąjį elektromobilį?“, tačiau turinys – toks, kokio neišpasakos joks automobilių pardavėjas.
Elektromobilių įkrovimo tinkle dirbantis ekspertas be jokių užuolankų papasakojo, kaip atrodo gyvenimas su elektromobiliu ir ką reikia žinoti, jei nenorite nusivilti nauju pirkiniu.
„Jei planuojate keliauti, labai svarbus įkrovimo greitis. Pardavėjai dažniausiai kalba apie maksimalų elektromobilio įkrovimo greitį, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad deklaruojama galia gali labai stipriai skirtis nuo vidutinės, pasiekiamos per visą sesiją. Gamintojai stengiasi užtikrinti baterijų ilgaamžiškumą, todėl stipriai riboja maksimalią įkrovimo galią. Turiu pavyzdį – elektromobilis, kurio neįvardysiu: deklaruojama, kad gali įsikrauti iki 250 kW galia, tačiau įkrovimo galios vidurkis 10–80 proc. sesijoje siekia tik 140 kW“, – kalbėjo A. Šeršniovas.
Jis viena po kitos dalijo patarimus: siūlė prieš perkant pasidomėti draudimu, nes susipažinus su kai kurių modelių draudimo kainomis antakiai gali pakilti aukštai.
Siūlė atsargiai vertinti pagal WLTP standartą deklaruojamą nuvažiuojamą atstumą – nuo realaus, pasiekiamo lietuviško eismo sąlygomis, jis gali skirtis penktadaliu ar net kai kuriais atvejais trečdaliu.
„Jei norite nuvažiuoti 500 km viena įkrova, reikia ieškoti pagal WLTP 800 km nuvažiuojančio elektromobilio“, – kalbėjo specialistas.
Aktualu lietuviams ir šiam laikotarpiui – iššūkiai su elektromobiliu žiemą. Elektromobiliai šiuo metu itin malonūs, nes jie gali pradėti šildyti iš karto vos įsėdus, tačiau, priklausomai nuo baterijos cheminės sudėties, nuvažiuojamas atstumas žiemą gali kristi net iki 40 proc. Ir reikėtų atitinkamai susiplanuoti žiemos keliones, nes įšalusi baterija negali priimti greitojo įkrovimo.
„Turėjau elektromobilį, kuris, deklaruojama, galėjo įsikrauti iki 175 kW galios. Tačiau šaltą žiemos rytą, esant –20 laipsnių temperatūrai, įkrovimo galia siekė vos 9 kW, nes nebuvau pašildęs baterijos.“
Apskritai elektromobilis yra gerokai malonesnis važiavimo savybėmis ir pigiau eksploatuojamas, nors, kaip minėjo Andrius, įkrovimo kaina namuose ir viešose stotelėse gali skirtis dvigubai – vis tiek važiuoti juo pigiau nei vidaus degimo varikliais varomais modeliais.
O dabar, dėl pagaliau mažėjančių naujų modelių kainų ir nemažo ankstesnių elektromobilių nuvertėjimo, tai atrodo kaip patrauklus ir racionalus pasirinkimas.
Tereikia susipažinti su tam tikrais niuansais ir pakeisti mąstyseną.
Iš esmės tiek ir tereikia, nes šiuolaikiniai modeliai važiuoja toli, infrastruktūra yra daugiau nei pakankama, įkrovimo stotelės patikimos, jų daug, o įsikrauti galima itin greitai.
Jeigu žmonės automobilio norės, prie elektromobilumo prisitaikys
Vis dėlto žmonių įpročius keisti nėra lengva. Tą po truputį daro politikai, skatindami elektromobilius ir mokesčiais apkraudami benzino bei dyzelino naudotojus, taip pat grasindami baudomis automobilių gamintojams už per daug parduodamų taršių automobilių.
O ar įmanoma padaryti taip, kad žmonės į elektromobilius sėstų ne iš išskaičiavimo, o savanoriškai?
Šį aspektą palietė į Vilnių atvykęs „Renault Group“ Rytų Europos vadovas Fabien Goulmy.
„Dizainas yra itin galingas įrankis. Prancūzijoje mes matome, kad žmonės nori „Renault R5“ ar R4 modelių ir tuomet prisitaiko prie elektromobilumo. Tai – mąstysenos reikalas. Dėl to elektromobilius gaminame ant atskiros platformos ir šių modelių nebus su vidaus degimo ar hibridiniais varikliais“, – kalbėjo F. Goulmy, pridūręs, kad mato ir kinų plėtrą Europoje, prieš kurią senosios markės gali žaisti būtent savo palikimu.
Jis taip pat įvertino ir elektromobilių pardavimų augimą. Nors Vakarų Europoje procentiškai elektromobilių perkama gerokai daugiau, Lietuva jo regione atrodo išties gerai, o prie to prisideda per pastaruosius metus itin gerai išsiplėtusi infrastruktūra.
Žinoma, kol kas daugumą žmonių persėsti į elektromobilį stabdo gana aukšta jų kaina.
„Žmonės nori daug nuvažiuojančių automobilių, o būtent nuo baterijų priklauso modelio kaina. Baterijos sudaro pusę automobilio kainos, o du trečdaliai baterijos kainos – tai medžiagos“, – aiškino „Renault“ atstovas.
Iš tiesų baterijas pagaminti yra itin brangu. Be to, jose yra sunkiai, taršiai ir brangiai išgaunamų medžiagų, kaip, pavyzdžiui, kobaltas.
Tačiau pramonė jau pamažu keičia baterijų sudėtį ir prognozuojama, kad per 5–10 metų kobaltą pakeis silicis.
Automobiliai atpigs, važiuos toliau, o ir žmonės, tikimasi, išmoks rinktis elektromobilius pagal savo poreikius, o ne su kuo didesne baterija.
Patogiu įkrovimu rūpinsis „DKV Mobility“. Beveik 100 metų veikianti Vokietijos įmonė Lietuvoje iki šiol daugiausia dirbo su komerciniu transportu, mažindama jo administracinę naštą, tačiau dabar nusprendė pasiūlyti paslaugą ir lengvųjų automobilių parkus valdančioms įmonėms.
Tai – vienos kortelės sprendimas, leidžiantis pilti degalus į automobilius bet kokiose degalinėse tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje ir gauti vieną sąskaitą.
Populiarėjant elektromobilumui, „DKV Mobility“ sako spręsianti ir atsiskaitymo skirtinguose įkrovimo tinkluose problemą tokiu pačiu principu: viena kortelė, kuri veiks visur.
Europoje kompanija turi sutartis su populiariausiais tinklais, valdančiais per milijoną įkrovimo stotelių, ir plečia savo tinklą Lietuvoje.
Ar saugūs nauji automobilių kompiuteriai?
Jeigu anksčiau minėti pranešėjai atsakinėjo į automobilistų bendruomenei dažnai kylančius klausimus, tai „Nord Security“ atstovai uždavė tokius, apie kuriuos niekas nė nepagalvoja: kas kontroliuoja programinę įrangą, kuri valdo automobilį?
Kai visos funkcijos yra „elektroninės“, kas atsitinka, jei sistema sugenda? Ar mes vis dar esame vairuotojai, ar jau vartotojai?
„Šiuolaikiniai automobiliai yra prijungti prie interneto. O kai kalbame apie internetinę saugą, tai visi prie tinklo prijungti įrenginiai yra pažeidžiami. Ar tai reiškia, kad automobiliai taip pat yra pažeidžiami?“, – retoriškai klausė „Vilnius TECH“ Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas.
„Nord Security“ atstovas Yamit Vargas įvertino automobilių technologinio progreso naudą vartotojams, tačiau tuo pačiu pažymėjo ir keliamus kibernetinio saugumo pavojus.
Tą jis pademonstravo pavyzdžiu, kaip iš namų kiemų Amerikoje yra vagiami automobiliai: vairuotojai padeda raktelius prie durų, o tokiu atveju nusikaltėliams tereikia pagauti ir pailginti pultelių skleidžiamą signalą.
Taip pat naujų automobilių pažeidžiamumas garsiai nuskambėjo prieš dešimtmetį, kai kitoje Atlanto pusėje įsilaužėliams pavyko įsilaužti į „Jeep“ modelį ir per nuotolį valdyti akseleratoriaus bei stabdžio pedalus, taigi pripažįstama, kad automobilių gamintojams, einantiems į technologijų pasaulį, reikia investuoti ir į kibernetinį saugumą.
„Vilnius TECH“ Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro specialistė Agnė Marija Bučytė pripažino, kad įsilaužti į automobilį išties nėra sunku – tą ji padarė dar studijuodama, su draugų automobiliais.
Ji, kartu su „Nord Security“ ir „Vilnius TECH“ kolegomis, vertins konkurso „Metų automobilis“ dalyvių kibernetinį saugumą, sistemų bei asmens duomenų pažeidžiamumą.
Tiesa, rezultatų teks palaukti. Tačiau skaitmeninės gynybos specialistė pranešimo metu pažarstė patarimų visiems vairuotojams.
„Jeigu naudojotės nuomojamais automobiliais, ar jungėte prie jų savo telefoną? Galbūt pastebėjote, kad automobilyje jau yra didelis kontaktų sąrašas? Taigi automobiliai saugo tą informaciją. Pagalvokite, ką darysite, kai pardavinėsite automobilį. Kitam savininkui galite palikti tiek kontaktų informaciją, tiek svarbiausius adresus navigacijoje“, – rekomendavo A. M. Bučytė prieš perduodant automobilį kitam savininkui ištrinti visą asmeninę informaciją iš jo sistemų.
