Lietuvai sparčiai stiprinant savo gynybinę galią ir ruošiantis priimti didesnes sąjungininkų pajėgas, karinių poligonų plėtra tapo vienu karščiausių politinės darbotvarkės klausimų. Pastarosiomis dienomis buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Laurynas Kasčiūnas paragino parlamentarus skubiai rinktis į neeilinį posėdį. Pagrindinis šio kvietimo tikslas – užtikrinti, kad kompensacijų mechanizmas savivaldybėms ir vietos gyventojams būtų teisiškai įtvirtintas kuo greičiau.
Kapčiamiesčio poligonas – strateginis lūžis
Pagrindinis diskusijų židinys šiuo metu yra planuojamas brigados dydžio Kapčiamiesčio poligonas Lazdijų rajone. Ši teritorija pasirinkta neatsitiktinai – ji leistų efektyviau fortifikuoti vadinamąjį „Suvalkų koridorių“ ir pagerinti sąveiką su Lenkijos kariuomene. Tačiau ambicingi planai susidūrė su vietos bendruomenės pasipriešinimu.
L. Kasčiūnas viešai pripažino, kad procesas buvo pradėtas klaidingai: užuot pradėjus nuo individualių pokalbių su sodybų ir žemių savininkais, apie sprendimą buvo pranešta viešai, o tai sukėlė nesaugumo jausmą. Politikas pabrėžia, kad valstybė turi pasiūlyti ne tik rinkos kainą už išperkamą turtą, bet ir specialų „moralinės žalos koeficientą“, siekiantį 150–200 proc. turto vertės.
Kompensacijos savivaldybėms – 5 milijonai eurų kasmet
Siekiant sušvelninti poligonų kaimynystės poveikį, 2025 m. pabaigoje ir 2026 m. pradžioje buvo pasiekti svarbūs susitarimai tarp Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos. Numatyta, kad savivaldybės, kurių teritorijose veikia ar bus steigiami poligonai, kasmet gaus papildomą finansinę paramą:
- Investicijos į infrastruktūrą: iki 5 mln. eurų per metus bus skiriama kelių būklei gerinti ir socialinei infrastruktūrai plėtoti.
- Gynybos fondo lėšos: savivaldybėms numatyta dalis gynybos finansavimo (nuo 0,3 iki 0,5 proc. BVP dalies, skirtos gynybai).
- Tiesioginė nauda gyventojams: svarstomos galimybės dotuoti elektros kainą artimiausių miestelių (pvz., Kapčiamiesčio) gyventojams bei užtikrinti, kad nevykstant pratyboms teritorijos liktų atviros uogavimui, grybavimui ir poilsiui.
Kodėl skubama?
Neeilinis Seimo posėdis reikalingas tam, kad šios kompensacijos būtų įtvirtintos Biudžeto sandoros ar specialiuose įstatymuose, o ne liktų tik politiniais pažadais. Opozicija ir kai kurie valdantieji baiminasi, kad be aiškaus teisinio mechanizmo visuomenės pasipriešinimas gali stabdyti strategiškai svarbius projektus, tokius kaip Vokietijos brigados priėmimui reikalingos infrastruktūros kūrimas.
Pasak L. Kasčiūno, tik teisingas ir dosnus atlygis už prarastą turtą bei investicijos į regionus gali užtikrinti „visuotinės gynybos“ principo veikimą, kai visuomenė poligoną mato ne kaip naštą, o kaip saugumo ir ekonominio stabilumo garantą.
Informacijos šaltiniai:
- LRT.lt – „Kasčiūnas sprendimą naująjį poligoną steigti Lazdijų rajone vadina išmintingu“ (2025-12-21).
- Kauno diena – „Laurynas Kasčiūnas apie Kapčiamiestį: procesą pradėjome klaidingai“ (2026-01-13).
- KAM.lt (Krašto apsaugos ministerija) – Pranešimai apie VGT siūlymus dėl Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų plėtros.
- 77.lt – „Kariniai poligonai atneš papildomų investicijų: savivaldybėms numatyta iki 5 mln. eurų per metus“.
