Lietuvos mokslo tarybos (LMT) suburta ekspertų komanda parengė Gynybos paskirties mokslinių tyrimų Lietuvoje galimybių studiją, kurioje įvertintas poreikis mokslinių tyrimų gynybos reikmėms, atlikta išsami mokslinio potencialo analizė, apžvelgiant universitetų bei institutų atliekamus tyrimus gynybos arba dvejopos paskirties kontekste. Studijoje taip pat pateiktos rekomendacijos nacionalinei gynybos tyrimų programai, kuri skatintų ilgalaikį, tyrimais grįstą potencialo vystymą, apimtų įvairias mokslo sritis ir leistų išnaudoti esamą Lietuvos kompetencijų potencialą. Tokia paskirtinė programa ne tik papildytų tarptautines finansavimo galimybes, bet ir užtikrintų, kad nacionaliniai taikomieji tyrimai kurtų ilgalaikę pridėtinę vertę, stiprintų šalies atsparumą bei gebėjimą savarankiškai kurti gynybos srities inovacijas.
„Ši galimybių studija rodo, kad esamos nacionalinės priemonės daugiausia orientuotos į atskirus inovacijų ar technologijų kūrimo etapus, bet nesudaro sąlygų kryptingai finansuoti tyrimus, kurie kurtų tvarią žinių ir technologijų bazę aktualią gynybos reikmėms. Esamos priemonės padeda stiprinti eksperimentavimą, prototipavimą ir testavimą, tačiau labai trūksta finansavimo, skirto žemesnio technologinės parengties lygio (TPL) mokslo rezultatams, kurie būtų orientuoti į ateities pajėgumų kūrimą, todėl šiandienės priemonės neveikia kaip sisteminė tyrimų grandinė“, – teigia Ekspertų komisijos pirmininkė prof. Rasa Smaliukienė.
Studijoje, parengtoje karo mokslo, kariuomenės specialistų, fizinių ir technologijos, informatikos, aviacijos, inžinerijos, mechanikos, karo medicinos, tarptautinių santykių ir politikos sričių mokslininkų bei kitų ekspertų, nustatyta, kad visose gynybai aktualiose srityse Lietuvoje egzistuoja mokslo potencialas, tačiau jis išplėtotas nevienodai, o ryšys su gynybos sritimi nėra tolygus. Tokios tyrimų sritys kaip informacinės technologijos, energetika, socialiniai ir humanitariniai mokslai nesunkiai siejami su gynyba arba platesniu saugumo kontekstu, tuo tarpu kitose srityse atliekami tyrimai turi silpną sąryšį su gynyba. Tai atsispindi kietajai gynybos galiai stiprinti reikalinguose tyrimuose, t. y. tyrimai, reikalingi oro erdvės sistemų, optronikos, raketų ir reaktyvinės traukos sistemų, amunicijos, navigacijos, radarų bei simuliacijų technologijoms kurti. Tam yra ir kita priežastis – tyrimai gynybos reikmėms ilgą laiką nebuvo finansuojami. Lietuvoje nebuvo nei nacionalinio lygmens finansavimo mechanizmų, nei pramonės, kuri turėtų tokių tyrimų poreikį.
Pasak studijos rengėjų, Lietuvoje egzistuoja tvirtas pagrindas gynybos paskirties mokslinių tyrimų plėtrai – veikia tyrėjų grupės universitetuose ir institutuose, kuriamos partnerystės tarp mokslo, verslo ir kariuomenės, vykdomi pavieniai tarptautiniai projektai, skirti gynybos technologijoms kurti ir testuoti.
Atsižvelgiant į šį kontekstą, rekomenduojama rengti gynybos reikmių paskirtinę programą, akcentuojant ne tik numatomus mokslo rezultatus, bet ir MTEP ekosistemos kompetencijų stiprinimą gynybos srityje, siekiant sukurti tiesioginę praktinę vertę Lietuvos gynybos ekosistemoje – naujos žinios, technologijos ir metodikos bus integruojamos į kariuomenės veiklos procesus, nacionalinius gynybos planus ir gynybos pramonės produktų vystymą.
Toks programos rezultatas ilguoju laikotarpiu užtikrintų šalies technologinį pranašumą prieš potencialius priešininkus, o krizės ar karo atveju –greitą ir efektyvų mokslininkų įsitraukimą į gynybos poreikiams aktualių technologinių sprendimų kūrimą, testavimą ir pritaikymą, kaip tai demonstruoja Ukrainos patirtis mobilizuojant civilinį mokslinį potencialą karinės gynybos stiprinimui.
Studija parengta, atsižvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos prašymą.
Galimybių studiją galima rasti čia.
Galimybių studiją parengusių ekspertų grupė
Ekspertų grupės vadovė Rasa Smaliukienė (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), Vytautas Bučinskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Tomas Krilavičius (Vytauto Didžiojo universitetas), Gintaras Labutis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), Artiom Magomedov (LMT Mokslo ir studijų politikos komitetas), Simona Pūkienė (LMT mokslo ir inovacijų patarėja, LR krašto apsaugos ministerija), Laurencas Raslavičius (Kauno technologijos universitetas), Deividas Šlekys (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), Pranciškus Vitta (Vilniaus universitetas), Remigijus Žilinskas (Lietuvos kariuomenės Mokymo pajėgos), Nerija Žurauskienė (VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras).
Ekspertų grupės stebėtojai:
Adelbert Bronkhorst (Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacija), Tomas Garuolis (Lietuvos pramonininkų konfederacija), Vytautas Jankauskas (LMT mokslo ir inovacijų patarėjas, vykdantis funkcijas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje), Laimonas Kairiūkštis (Utenos kolegija), Wolfgang Koch (Fraunhoferio komunikacijos, informacijos apdorojimo ir ergonomikos institutas, Bonos universitetas), Egidijus Papečkys (Lietuvos šaulių sąjunga), Andrius Vilkauskas (Kauno technologijos universitetas, Aviacijos specialistų mokymo centras, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA), Katerina Židonienė (Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba).