Praėjusiais metais MO muziejus pažymėjo naują plėtros etapą – veiklą jame pradėjo tarptautinė patariamoji Meno taryba. Joje prie MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės ir pagrindinės kuratorės Miglės Survilaitės prisijungė „Peggy Guggenheim Collection“ Venecijoje kuratorė Gražina Subelytė, Medijų meno centro (ZKM) Karlsrūhėje pagrindinis kuratorius Philipp Ziegler ir „Moderna Museet“ Malmėje kuratorius Andreas Nilsson. Pirmieji Meno tarybos veiklos metai jau atnešė ir pirmuosius rezultatus – pokalbyje juos bei MO ateities trajektorijas apmąsto tarybos nariai.
Milda, kodėl MO muziejus nusprendė įsteigti patariamąją Meno tarybą?
Milda Ivanauskienė: Po septynerių veiklos metų pasiekėme tam tikrą organizacinę brandą, kai norint išlaikyti aukštą parodų kokybę ir kurti ilgalaikes tarptautines partnerystes reikėjo naujos mąstymo struktūros, apimančios ir išorės nuomones bei patirtį. Iki tol daugiausia rėmėmės vidine kompetencija ir trumpalaikiais bendradarbiavimais, o patariamoji Meno taryba leidžia mąstyti strategiškiau, ilgalaikiškiau, tuo pačiu atverdama mūsų kuratorinius procesus perspektyvoms ir patirčiai iš šalies.
Migle, Meno taryba veiklą pradėjo praėjusiais metais – kokią jos įtaką MO muziejaus veiklai jau spėjote pajusti per šį laiką?
Miglė Survilaitė: Muziejus įžengė į naują etapą. Nors vis dar esame palyginti jauna institucija, nuolat permąstome, kas šiandien yra modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus ir kaip šis supratimas daro įtaką mūsų kuratoriniams sprendimams. Kadangi neturime nuolatinės ekspozicijos ir vietoje to orientuojamės į temines parodas, sukūrėme labiau įtraukų parodų idėjų kūrimo procesą, kurį vadiname kuratoriumu.
Tokia prieiga skatina ne tik Meno tarybą, bet ir visą MO komandą dalytis įžvalgomis ir idėjomis. Čia pat tarptautinė taryba padeda mums praplėsti perspektyvą, mąstyti globaliau ir tuo pat metu stiprinti vietinį pagrindą. Ji jau pagilino vidines diskusijas ir patobulino tai, kaip išsigryniname parodų koncepcijas.
Gražina, ką jums asmeniškai reiškia būti MO muziejaus patariamosios meno tarybos nare ir kuo šis vaidmuo skiriasi nuo kitų jūsų profesinių įsipareigojimų?
Gražina Subelytė: Būti MO muziejaus patariamosios Meno tarybos nare man yra didelė asmeninė ir profesinė garbė. Esu kilusi iš Vilniaus, bet daugiau nei pusę savo gyvenimo praleidau užsienyje, todėl man ypač prasminga vėl prisiliesti prie Lietuvos meno lauko ir prisidėti prie muziejaus, tapusio tokia svarbia kultūrine platforma. Per MO muziejų taip pat turiu galimybę bendrauti su vietos menininkais ir nepraleisti naujų iniciatyvų bei pokyčių Lietuvos kultūroje.
Profesiniu požiūriu ši taryba siūlo kiek kitokį ritmą, nei kiti mano įsipareigojimai. Jos nariai teikia atsiliepimus apie parodų pasiūlymus ir idėjas net ankstyvuose jų etapuose, o tai skatina gilų ir labai praktišką dialogą. Toks stiprus įsitraukimas leidžia atvirai bendradarbiauti keičiantis nuomonėmis tiek apie kuratorines idėjas, tiek apie aktualias globalias problemas ir regioninę kultūrinę dinamiką.
MO muziejuje jaučiu stiprią atvirumo, smalsumo ir eksperimentavimo dvasią. Dirbti su muziejumi, kuris aktyviai permąsto, kaip šiuolaikinis menas gali įtraukti savo auditoriją, yra ir maloniai neįprasta, ir naudinga.
Philippai, kokie MO muziejaus institucinio modelio aspektai, jūsų nuomone, yra aktualūs šiandieniniame kultūros lauke?
Philipp Ziegler: MO muziejus atlieka ypatingą vaidmenį Lietuvos kultūros lauke – tai privatus muziejus, veikiantis kolekcijos pagrindu ir labai glaudžiai su ja susijęs. Čia pat manau, kad MO daugeliui viešųjų įstaigų gali būti pavyzdžiu, kaip išgyventi šiuos sudėtingus laikus – ypač tuomet, kai mažėjant kultūros biudžetams reikia rasti išteklių ir veikti labiau nepriklausomai nuo valstybės.
Įspūdinga tai, kad muziejus supranta, jog turi išsilaikyti savo jėgomis, generuodamas pajamas iš bilietų pardavimo ir kitų veiklų, tuo pačiu išlaikydamas stiprius ryšius su rėmėjais ir bendruomene. Tokio viešosios ir privačios paramos balanso daugelis institucijų galėtų pasimokyti.
Ne mažiau svarbu, kad MO tai daro neaukodamas savo meninio principingumo. Jis nesivaiko vien populiarių, lengvų, žiūrovams puikiai suprantamų parodų – priešingai, nuolat rengia drąsias, mąstyti verčiančias parodas, liečiančias aktualius socialinius klausimus ir šiuolaikinius iššūkius. Muziejaus parodų programa yra ambicinga, intelektualiai turtinga ir maloniai įvairi: ji gali būti žaisminga ir pramoginė, bet čia pat – skatinanti gilią refleksiją ir pagrįsta tyrimais.
Andreas, kaip vertinate, kokią įtaką patariamoji Meno taryba gali turėti MO muziejaus plėtrai?
Andreas Nilsson: Prisidėjimas iš šalies visuomet yra geras būdas išsimėginti idėjas ir pamatyti jas iš kitos perspektyvos. Meno tarybos nariai gali prisidėti įvairiais požiūriais ir žiniomis, remdamiesi savo kompetencija ir patirtimi. Tokiame procese pradeda aiškėti, kaip skirtingai dirba ir sprendimus dėl savo programos priima meno institucijos.
Manau, kad tokia patariamoji taryba daro poveikį ne tik viena kryptimi. Tai yra abipusis bendravimas, kuris greičiausiai taip pat praturtina tarptautinių jos narių institucijas.
Kaip vertinate MO muziejų pasauliniame kultūros lauke – kuo, jūsų nuomone, jis išsiskiria ir ką vertėtų stiprinti labiau?
Andreas Nilsson: Mano nuomone, kiekvieną muziejų pirmiausia apibrėžia jo kolekcija, o MO muziejus turi tvirtą ir specifinį savo Lietuvos meno kolekcijos pagrindą. Tarptautiniame kontekste kolekcija galėtų būti dar labiau akcentuojama. MO pažįstamas kaip muziejus, parodose aptariantis plačias ir aktualias temas – tiek MO kolekcija, tiek pasiskolinti eksponatai naudojami stiprioms naratyvinėms parodoms kurti. Tam pasitarnauja ir specifiška parodų architektūra, dėl kurios kiekvienas apsilankymas tampa savita patirtimi.
Gražina Subelytė: MO išsiskiria savo misija parodas pozicionuoti kaip kvietimus į pokalbį – muziejus skatina atvirą dialogą, kritinį mąstymą ir atradimus. Jo išskirtinė architektūra, lokacija ir apmąstytai kuriama parodinė programa jau dabar užtikrina MO vietą tarp dinamiškiausių kultūros institucijų Europoje.
Čia pat šis muziejus užima unikalią poziciją: MO yra tarpininkas tarp vietinės specifikos ir tarptautinio meno diskurso. Manau, kad ši pozicija galėtų būti dar labiau sustiprinta plėtojant tarptautinius ryšius ir bendradarbiavimus. Tokios iniciatyvos jau kurį laiką yra įgyvendinamos, ir tikiuosi, kad jos bus sėkmingai plėtojamos toliau.
Philipp Ziegler: Man padarė didelį įspūdį, kaip rimtai ir apgalvotai MO muziejaus komanda žvelgia į šiuos klausimus. Jie tikrai supranta muziejaus vaidmenį tiek Lietuvos kultūros kontekste, tiek dialoge su tarptautine aplinka. Kuratorių komanda dirba kruopščiai ir giliai, kurdama intelektualiai stiprias, bet prieinamas, aktualias ir socialiai įtraukias parodas.
Labiausiai išsiskiria muziejaus įsipareigojimas savo auditorijai – ne tik meno profesionalams, bet ir platesnei visuomenei. Komanda nuoširdžiai domisi, kaip žmonės patiria meną ir kaip parodos gali atspindėti šiuolaikinio gyvenimo aktualijas. Šis tikslo ir ryšio jausmas daro MO muziejų išties įkvepiančia vieta.
Ačiū už pokalbį!
