Minint Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną, Europos ir Lietuvos technologijų ekspertų dėmesys krypsta į vieną didžiausių skaitmeninės eros iššūkių – kritinį informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumą. Nors Europa siekia, kad iki 2030 m. sektoriuje dirbtų 20 mln. darbuotojų, progresas išlieka lėtas. Vienas pagrindinių sprendimų – aktyvesnis moterų įsitraukimas, tačiau šis resursas iki šiol nėra pakankamai pasitelkiamas.
Statistikos paradoksas: Lietuva – ir tarp lyderių, ir tarp atsiliekančių
Remiantis naujausiais WiD (Women in Digital) indekso duomenimis ir VILNIUS TECH, tarptautinio projekto „Connecting Women In Digital“ (WIDCON) partnerio, analize, Lietuvos lyčių lygybės IRT sektoriuje situacija yra paradoksali, o jos profilis – fragmentuotas.
Šiuo metu Lietuva tarp Europos Sąjungos narių yra 14 vietoje pagal merginų įtrauktį į STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) švietimą, 12 – pagal merginų, studijuojančių IRT srityje, santykį, ir užima 10 vietą pagal moterų lyderystę IRT sektoriuje.
Nors visais šiais rodikliais Lietuva viršija ES vidurkį ir yra viena iš lyderių, bendras moterų įsitraukimas į darbo rinką ir realus skaitmeninis užimtumas išlieka vienas žemiausių ES.
„Pagal IRT sektoriuje dirbančių moterų dalį, lyginant su vyrais, mes esame priešpaskutiniai – lyčių lygybe lenkiame tik Maltą. Tai labiausiai lemia faktas, kad moterų atlyginimas, lyginant su vyrų, IRT sektoriuje yra beveik 26 proc. mažesnis“, – pastebi VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė dr. Simona Ramanauskaitė.
Toks žemas moterų lygybės darbo rinkoje rodiklis lemia, kad bendroje įskaitoje Lietuva užima tik 22 vietą, gerokai atsilikdama nuo kaimyninių šalių: Latvija rikiuojasi 5-oje, o Estija – 2-oje vietoje, nusileisdama tik Švedijai.
„Vis dėlto, šie rezultatai parodo – Lietuva turi potencialo geriau realizuoti moterų gebėjimus, tačiau ties jo įveiklinimu dar reikia daug dirbti, labiau vertinant žmogaus sugebėjimus, o ne lytį“, – priduria WIDCON projekte, siekiančiame analizuoti ir gerinti moterų įtrauktį į IRT sektorių Europoje, dalyvaujanti mokslininkė.
„Stiklo lubas“ reikia laužyti iš abiejų pusių
VILNIUS TECH mokslininkų komanda, vadovaujanti WIDCON projekto darbo grupei, nustatė, kad nors ir vykdoma nemažai moterų įtraukties į IRT sektorių iniciatyvų, dauguma jų nėra pakankamai efektyvios.
„Šiuo metu didelė dalis iniciatyvų yra nukreiptos į „stiklinių lubų“ pramušimą iš apačios, stengiantis įgalinti moteris, suteikti joms įvairias paskaitas. Vis dėlto, „stiklines lubas“ derėtų pralaužti iš abiejų pusių, t. y. ne tik įgalinti moteris, bet ir įtikinti organizacijas ir sprendimų priėmėjus, kad ne lytis apibrėžia lyderystę“, – teigia prof. dr. S. Ramanauskaitė.
Tyrimai rodo, kad organizacijos yra efektyvesnės, kai jose egzistuoja lyčių įvairovė ir visų dalyvių įtrauktis – komandos, kuriose vyrauja vienos lyties darbuotojai, neišnaudoja visų bendradarbiavimo privalumų, skirtingų požiūrių ir neturi tiek galimybių atskleisti visų komandos narių gerųjų savybių.
Mokslininkės teigimu, šiuo atveju efektyviausiai veikia ne priverstinės kvotos, o politika, leidžianti moterims laisviau pasireikšti, suteikti joms mentorius ir taip įrodyti savo vertę ne tik komandoje, bet ir visoje organizacijoje.
„Moterys turi savitą lyderystės stilių su savais pranašumais. Norint tapti vadovėmis IRT sektoriuje, nereikia tapti panašioms į vyrus – svarbu parodyti savo lyderystės stiliaus privalumus“, – pabrėžia ekspertė.
Tikslas – sisteminis pokytis
Vertinant, kiek yra viešų iniciatyvų, nukreiptų į merginų ir moterų įgalinimą IRT sektoriuje, Lietuva yra viena iš lyderiaujančių ES šalių. Ji unikali tuo, kad čia gausu nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus iniciatyvų, tokių kaip „Women Go Tech“ ir „Women4Cyber“.
Tai rodo, kad visuomenė suvokia lyčių lygybės IRT sektoriuje aktualumą, tačiau pastebimas sisteminio, valstybinio strateginio požiūrio trūkumas, o dabartinis pokyčių tempas vis vien yra per lėtas. Pagal esamas tendencijas moterų skaičius IRT sektoriuje iki 40 proc. išaugs tik 2087 m., o tai, pasak profesorės, nėra pakankama.
„Duomenys atskleidžia, kad moterų lygybė IRT sektoriuje nesusiformuoja savaime ir stipriai veikiant tik vienai dimensijai – tam būtina nuosekli pažanga tiek švietime, tiek darbo rinkoje, tiek valdymo ir kultūrinėje aplinkoje. Šalys, kurios pasižymi labiau subalansuotu profiliu, dažniausiai pasiekia ir aukštesnius galutinius rezultatus.
VILNIUS TECH komanda išlieka aktyvi, veikia įvairiomis kryptimis ir dedikuoja nemažai resursų įtraukios skaitmeninės visuomenės vystymui. Šiuo metu WIDCON projekte vadovaujame darbo grupėms, analizuojančioms moterų lyderystę IRT sektoriuje bei tapatybių sankirtas (angl. intersectionality) technologijų srityje. Šie rezultatai bus naudojami formuojant Europos Komisijos strategiją, tolesnes veiklas ir nustatant jų finansavimo poreikį ateityje“, – dalijasi mokslininkė.
Tarpdiscipliniškumas – vienas problemos sprendimų būdų
Vienos didžiausių kliūčių, didinant IRT specialistų skaičių Europoje – nepakankamas jaunimo pritraukimas ir ruošimas IRT sričiai, kurį dažnai lydi nepagrįsta baimė, kad ši sritis yra per sudėtinga ar per sunkiai perprantama.
Pasak prof. dr. S. Ramanauskaitės, pripažįstama, kad pats sektorius turi keistis – ne visada reikia „grynų“ programuotojų, nes didelę vertę kuria ir tarpdisciplininiai specialistai, išmanantys savo darbinę sritį ir turintys specifinius IRT gebėjimus. Būtent dėl to Europai būtina užtikrinti ir perkvalifikavimo ir kompetencijų tobulinimo galimybes.
Siekdamas spręsti šią problemą, VILNIUS TECH per MERIT projektą atvėrė kelius ir tiems, kurie neturi inžinerinio išsilavinimo. Pavyzdžiui, magistro studijų programoje „Dirbtinio intelekto sprendimų valdymas“ laukiami įvairių sričių bakalaurai.
„Lietuvoje kol kas labai gaji nuomonė, kad IRT specialistu galima tapti tik nuo jaunystės studijuojant ir dirbant toje srityje. Mes kviečiame visus, nesvarbu, kokias bakalauro studijas jie yra baigę. Svarbu, kad jie domėtųsi IT ir turėtų bazines kompetencijas. Toks atvirumas leidžia paruošti specialistus, gebančius būti tarpininkais tarp gilias DI žinias turinčių ekspertų ir įmonių, norinčių šiuos sprendimus taikyti“, – sako Fundamentinių mokslų fakulteto profesorė.