2026 m. kovo 19 d. Seime pradėtas svarstyti teisingumo viceministro Martyno Dobrovolskio pristatytas Baudžiamojo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimų paketas, kuriuo siūloma sugriežtinti atsakomybę už veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės saugumą.
„Šiandien Lietuvos nacionalinis saugumas susiduria su nuolat augančiomis grėsmėmis, o praktikoje pasitaikantys incidentai, tokie kaip mūsų kabelių pažeidimai rizikos ekonominėje išskirtinėje zonoje, paskatino peržiūrėti baudžiamojo įstatymo teisinį reguliavimą. Siekiama užpildyti spragas, kuriomis gali pasinaudoti užsienio žvalgybos tarnybos ar jų kontroliuojamos institucijos bei fiziniai ar juridiniai asmenys, siekiantys pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams“, – Seimo posėdyje teigė viceministras.
Įstatymų projektų tikslas – užkirsti kelią situacijoms, kai priešiškų valstybių interesams tarnaujantys asmenys išvengia baudžiamosios atsakomybės dėl galiojančių teisės aktų spragų.
Vienas iš siūlomų pakeitimų – aiškiai apibrėžti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą Lietuvos piliečių dalyvavimą ginkluotuose konfliktuose užsienyje, jei tokie konfliktai yra nukreipti prieš kitos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą arba konstitucinę santvarką, arba jei tai nesuderinama su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais. Už tokius veiksmus būtų baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų.
Taip pat siūloma kriminalizuoti dalyvavimą organizuojamuose veiksmuose, kurie kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui strategiškai svarbioms įmonėms ar infrastruktūrai. Pagal projektą, asmuo, siekdamas pakenkti Lietuvos Respublikos interesams, sunaikinęs ar sugadinęs nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros įrenginius, turtą ar jų dalį, arba kitaip jai pakenkęs ar sutrikdęs nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veiklą, būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų. Už šias veikas atsakomybė tektų ir juridiniam asmeniui.
Anot iniciatorių, pagal dabartinį teisinį reguliavimą atsakomybės taikymas už tokius veiksmus, įvykdytus ne Lietuvos teritorijoje, yra ribotas, net jei jie yra nukreipti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą dalyvavimą užsienio žvalgybos ar saugumo institucijų veikloje, vykdant jų nurodymus ar užduotis, nukreiptas prieš Lietuvos Respubliką. Už tai grėstų laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų.
Projekto rengėjų teigimu, Baudžiamojo kodekso pakeitimai įtvirtins aiškesnę ir griežtesnę atsakomybę bei panaikins „pilkąsias zonas“ teisinėje sistemoje, kuriomis galėtų pasinaudoti priešiškos valstybės ir jų interesams veikiantys asmenys.
Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1267) balsavo 101 Seimo narys, 1 susilaikė. Projektas toliau bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Planuojama prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje grįžti birželio 16 d.
