Darbo paieška dažnai apipinta įvairiais mitais – kandidatuoti verta tik tada, jei atitinki visus reikalavimus, svarbiausia – ilgametė patirtis, o darbo pokalbyje reikia pasirodyti tobulu kandidatu.
Tokie įsitikinimai neretai sutrukdo studentams ir ką tik studijas baigusiems jaunuoliams sėkmingai pradėti karjerą.
Apie dažniausius mitus ir tai, ką reikėtų žinoti prieš ateinant į darbo ar praktikos pokalbį, pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) Organizacijos vystymo grupės projektų vadovės Inga Alimovienė ir Rasa Vėgelė.
Pirmasis mitas: jei neatitinki 100 proc. reikalavimų – neverta net kandidatuoti
Šis mitas gali būti tiesa tik tuo atveju, jeigu vyksta atranka į griežtai teisės aktais reglamentuotą darbo poziciją.
„Pavyzdžiui, jeigu ieškome žmogaus į viešųjų pirkimų, teisės audito ar kitas įstatymuose nustatytas pozicijas, vyksta konkursas pagal Vyriausybės nustatytas taisykles, todėl privalome kviesti visus šimtu procentų reikalavimus atitinkančius kandidatus“, – pasakoja I. Alimovienė.
Tokiais atvejais atranka yra griežtai reglamentuota, o darbdaviai neturi daug lankstumo vertindami kandidatų patirtį ar išsilavinimą.
„Kiek kitaip yra, kai ieškome darbuotojų į pozicijas, į kurias nėra tokio griežto reglamentavimo ir galime lanksčiau pažvelgti į žmogaus patirtį bei išsilavinimą. Tada ir patys pareigybės aprašymai nėra tokie griežti – nebūtina turėti konkrečios srities išsilavinimo. Be to, skelbime gali būti ir prierašas, kad patirtis nesvarbi, nes visko išmokysime“, – priduria ji.
Tuo metu R. Vėgelė pabrėžia, kad į tokias pozicijas verta kandidatuoti net ir neatitinkant visų reikalavimų, ypač karjerą dar tik pradedantiems jaunuoliams. Anot jos, darbo pokalbio metu atrankų specialistai padeda įsivertinti, ar kandidatas yra tinkamas konkrečiai pozicijai, o kartu tai yra proga pačiam geriau suprasti, ar toks darbas būtų įdomus.
„Svarbu nepamiršti, kad net ir pats darbo pokalbis yra vertinga patirtis. Kiekvienas toks susitikimas leidžia geriau pažinti save, įgyti daugiau pasitikėjimo ir pasiruošti ateities galimybėms“, – sako pašnekovė.
Antrasis mitas: jei pozicijoje nesi išdirbęs X metų – neturi galimybių
Šiuo atveju VMSA atstovės tikina, jog daug svarbiau atsižvelgti į kandidato sukauptą patirtį, nei į išdirbtus metus. Pasitaiko atvejų, kad žmogus nėra niekada dirbęs pagal savo išsilavinimą, tačiau turi daug žinių, įgytų ilgametės praktikos metu kitoje srityje, į kurią ir kandidatuoja.
„Dažniau konkretūs reikalavimai keliami vadovų, patarėjų ir kitoms griežtai reglamentuotoms pozicijoms. Kalbant apie paprastesnes pozicijas, rekomenduojame nurodyti projektus, darbo grupes, kitas veiklas, kuriose žmogus yra dalyvavęs. Tą ypač akcentuojame studentams karjeros mugių metu – jų patirtis net ir mokyklos paskutinių klasių veiklose ar Studentų atstovybėje daug parodo apie tai, kokias funkcijas kandidatas yra atlikęs, kuo domisi, koks yra veiklus, atskleidžia jo komunikabilumą ir kitas savybes“, – sako R. Vėgelė.
Net ir iš pirmo žvilgsnio paprastos patirtys gali tapti stipriu privalumu gyvenimo aprašyme – svarbiausia, kaip jas pateiksite. Net trumpi įrašai gali atskleisti svarbius įgūdžius, jei jie aprašomi aiškiai nurodant svarbiausius aspektus.
„Reikia mokėti ir pačiam save įsivertinti – ta patirtis, net jei tau atrodo ne tokia reikšminga, tinkamai pateikus gali daug ką atskleisti. Pavyzdžiui, studentas buvo išvykęs į „Erasmus“ mainus. Tai gali būti apibūdinta viena, paprasta eilute. Bet jeigu jis parašys, kad mainų metu mokėsi bendradarbiauti su skirtingomis kultūromis, komandomis, tobulino užsienio kalbos įgūdžius – tai jau gali parodyti tam tikrus jaunuolio privalumus“, – pasakoja I. Alimovienė.
Trečiasis mitas: atrankos pokalbyje reikia suvaidinti kuo geresnę savo versiją
Su šiuo mitu glaudžiai susijęs ir kitas: yra teisingi ir neteisingi atsakymai.
Tai – itin klaidingas mitas, patikina R. Vėgelė. Neretai kuo geriau norintys pasirodyti
kandidatai, anksčiau ar vėliau vis tiek atsiskleidžia, todėl ji ragina niekada nemeluoti ir kiek įmanoma būti atviresniam.
„Labai aiškiai matosi, kada kandidatas meluoja: paklausus tų pačių klausimų kitais žodžiais,
kandidatas galiausiai susivelia savo atsakymuose. Kad kažkas ne taip, jaučia ir atrankų specialistai. Tai ypač pasijaučia, kai, pavyzdžiui, pirmasis pokalbis vyksta nuotoliniu būdu, o antrasis – gyvai. Tada ir atsiskleidžia, kas iš tiesų buvo tiesa“, – dalijasi specialistė.
Tiesą apie kandidatą atskleidžia ir bandomosios užduotys. Pasitaiko atvejų, kai pokalbio metu žmogus save išgiria, o užduoties gerai neatlieka. Arba: užduotis atliekama puikiai, tačiau pokalbio metu, paprašius, nesugeba paaiškinti, kaip ir ką darė.
Jaudulys darbo pokalbio metu yra natūralus ir gali sutrukdyti gerai pasirodyti. Vis dėlto, pasak R. Vėgelės, atrankų specialistai tai supranta, pastebi ir dažnai stengiasi padėti kandidatui nusiraminti.
„Kitas pavyzdys – melas apie savo darbo patirtį. Tarkime, kandidato CV parašyta, jog jis tuo metu dar dirba, tačiau pokalbio metu išsiduoda, jog jau nebe. Arba nurodyta, kad šiuo metu jis yra vadovas jau penkerius metus, nors paskui paaiškėja, kad buvo paaukštintas tik prieš pusmetį ar net mėnesį. Tokiu atveju geriau nurodyti karjeros kelią, kad nuo specialisto užaugo iki vadovo“, – pasakoja I. Alimovienė.
Kevtirtasis mitas: apie atlyginimą nemandagu kalbėti
Pinigų klausimas Lietuvoje iki šiol vis dar laikomas tabu tema – net ir atėjus į darbo pokalbį, neretai kandidatas vengia aiškiai nurodyti, kiek norėtų uždirbti. Tokiu atveju specialistės ragina nebijoti nurodyti sumos, kadangi visi supranta: žmogui reikia susimokėti nuomą ar paskolą, nusipirkti būtinų prekių, papramogauti. Galbūt ne visos įmonės, gali lanksčiai derėtis, tačiau, įsivertinus savo patirtį ir galimybes, visuomet verta pabandyti.
„Svarbu kandidatuojant atkreipti dėmesį į nurodytą atlyginimo rėžį skelbime. Jeigu jis atitinka jūsų poreikius ir turimą patirtį, tuomet drąsiai galite siųsti savo CV. Tačiau tikrai pasitaiko atvejų, kai ateina žmogus be jokios patirties ir prašo didžiausios rėžio sumos, kurią gauna keletą metų toje pozicijoje dirbantis specialistas, todėl reikia įsivertinti realistiškai“, – sako I. Alimovienė.
Ką dar reikėtų žinoti ieškant darbo?
„Kalbant apie CV, auksinė taisyklė yra adaptuoti jį pagal poziciją, į kurią kandidatuojama. Nerašyti, kad ieškote buhalterinio ar administratoriaus darbo, o siunčiate visai į kitą sritį. Taip pat būtinai pasitikrinkite, ar teisingai nurodyti jūsų kontaktiniai duomenys. Pasitaiko atvejų, kai žmogus suklysta rašydamas savo telefono numerį ar el. paštą, o po to stebisi, kodėl išsiuntus šimtą CV, jam niekas neskambina“, – pasakoja I. Alimovienė.
Jeigu kartu su CV prašoma pateikti ir motyvacinį laišką, verta rinktis trumpą, bet nuoširdų ir konkrečiai pozicijai pritaikytą tekstą, o ne visoms įmonėms siunčiamą bendrinį šabloną. Taip pat svarbu atidžiai patikrinti, kam laiškas yra adresuojamas, ir įsitikinti, kad jame nėra neatidumo klaidų.
Siunčiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu, svarbu aiškiai nurodyti, į kokią poziciją ar bent jau į kurį padalinį kandidatuojama. Įmonės dažnai vienu metu ieško kelių darbuotojų, todėl vien iš gyvenimo aprašymo tai ne visada būna akivaizdu.
„Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į savo el. pašto adresą – daug profesionaliau atrodo, kai jis sudarytas iš vardo ir pavardės, o ne neformalaus, sukurto dar paauglystėje, pavyzdžiui, „braske123“, – sako I. Alimovienė.
Einant į darbo pokalbį, vienas svarbiausių dalykų – išsisaugoti darbo skelbimą. Jei to padaryti nepavyko, verta susisiekti su darbdaviu ir paprašyti jį persiųsti – tai rodo kandidato susidomėjimą ir pasiruošimą. Taip pat būtina pasidomėti įmonės veikla, kad pokalbio metu būtų lengviau kalbėti apie poziciją ir pačią organizaciją.
Papildomai naudinga pasiskaityti apie įmonės reputaciją – peržiūrėti atsiliepimus, viešai prieinamą informaciją, darbuotojų įrašus „LinkedIn“ platformoje. Ne mažiau svarbu įsivertinti ir tai, ar įmonės vertybės atitinka asmeninius lūkesčius.
„Pavyzdžiui, įmonės vertybė yra bendradarbiavimas, tačiau žmogus nenori dalintis savo žiniomis ir apmokyti kito kolegos“, – paaiškina R. Vėgelė.
Pokalbio metu kandidatui svarbu paklausti apie darbo poziciją, būsimas funkcijas ir atsakomybes, kad įsitikintų, ar tikrai teisingai jas supranta, paprašyti jas paaiškinti per pavyzdžius. Taip pat reikėtų paklausti apie kitus svarbius aspektus – darbo lankstumą, laiką, nuotolį ir pan., o pamiršus – tą vertėtų padaryti paskambinus ar parašius, pataria VMSA specialistės.
