Kūrybiškumas Lietuvoje dažnai įvardijamas kaip viena svarbiausių ateities visuomenės savybių – jis minimas strategijoje „Lietuva 2050“, akcentuojamas švietime, inovacijų ir kultūros politikoje. Tačiau paradoksas tas, kad iki šiol niekas negali tiksliai pasakyti, kiek kūrybiška yra Lietuvos visuomenė ir kaip šis gebėjimas iš tiesų pasiskirsto tarp skirtingų žmonių grupių.
Būtent į šį klausimą siekia atsakyti šiuo metu kuriamas kasdienio kūrybiškumo rodiklis – pirmasis toks bandymas Lietuvoje sistemiškai įvertinti ne išskirtinius talentus, o tai, kaip kūrybiškumas pasireiškia kasdieniame gyvenime. Tyrėjai tikisi, kad jis leis ne tik „pamatuoti“ bendrą lygį, bet ir suprasti, kas jį skatina, o kas – slopina.
„Šiandien kūrybiškumą laikome viena svarbiausių kompetencijų, tačiau neturime patikimų duomenų, kaip jis iš tiesų reiškiasi visuomenėje. Tai reiškia, kad sprendimus dažnai priimame neturėdami realaus vaizdo“, – sako projekto „Kasdienio kūrybingumo rodiklio sukūrimas Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo sėkmei matuoti“ vadovė dr. Aida Savicka.
Nuo idėjos – prie matavimo
Kasdienio kūrybiškumo rodiklio kūrimas yra vienas iš pavyzdžių, kaip Lietuvoje siekiama ne tik įvardyti svarbias vertybes, bet ir sukurti įrankius joms vertinti – nustatyti pradinį lygį, stebėti pokyčius ir analizuoti juos veikiančius veiksnius. Prie tokių tyrimų įgyvendinimo prisideda ir Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Tokio pobūdžio tyrimai atskleidžia platesnę problemą – nors kūrybiškumo svarba pripažįstama, iki šiol trūko patikimų būdų jį vertinti visuomenės mastu. „Mūsų įgyvendinamas projektas užpildo spragą tarp formalaus visuomenės kūrybinio potencialo svarbos pripažinimo ir jo empirinio vertinimo“, – sako A. Savicka.
Svarbu ir tai, kad kūrybiškumas čia suprantamas gerokai plačiau nei įprasta – ne kaip išskirtinė meninė savybė, o kaip gebėjimas generuoti idėjas, spręsti problemas ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Kitaip tariant, tai savybė, kuri aktuali beveik kiekvienam žmogui. „Šiandien kūrybiškumas vis plačiau suprantamas kaip universalus žmogiškasis gebėjimas, kurio ugdymas svarbus tiek individualiam veikimui, tiek visuomenių inovaciniam potencialui ir konkurencingumo didinimui“, – sako ji.
Kaip matuojamas kūrybiškumas?
Tam, kad šis reiškinys būtų vertinamas ne fragmentiškai, o sistemiškai, kuriamas integruotas matavimo instrumentas. Jis apims kelis tarpusavyje susijusius aspektus: kaip žmonės vertina kūrybiškumą, ar save laiko kūrybiškais, kiek pasitiki savo gebėjimais ir kaip tai atsispindi jų kasdienėje veikloje. Kaip aiškina A. Savicka, projekto tikslas – sukurti integruotą, visas išskirtas dimensijas apimantį matavimo instrumentą, kuris būtų pakankamai kompaktiškas taikymui kompleksiniuose tyrimuose.
A. Savicka taip pat atkreipia dėmesį, kad tarptautinėje praktikoje kūrybiškumas dažnai matuojamas fragmentiškai: „Tarptautinėje praktikoje kai kurioms kūrybiškumo dimensijoms matuoti yra sukurti instrumentai, tačiau jie dažnai yra labai didelės apimties ir taikomi atsietai vieni nuo kitų“. Būtent todėl šiame projekte siekiama sujungti skirtingus aspektus į vieną sistemą ir analizuoti jų tarpusavio sąsajas.
Kas jį skatina – ir kas slopina
Ne mažiau svarbi tyrimo dalis – bandymas atsakyti į klausimą, kas Lietuvoje iš tiesų lemia kūrybiškumą. Bus analizuojama, kaip jis skiriasi tarp skirtingų visuomenės grupių – pagal amžių, išsilavinimą, pajamas ar gyvenamąją vietą, taip pat kokią įtaką daro platesnės socialinės ir kultūrinės sąlygos.
„Kūrybiškumas yra daugialypis reiškinys, kurio raiška priklauso ne tik nuo individualių gebėjimų ar nuostatų, bet ir nuo platesnės socialinės bei kultūrinės aplinkos“, – teigia projekto vadovė.
A. Savicka pasakoja, kad tyrime bus integruojami tiek individualūs, tiek kontekstiniai rodikliai, siekiant suprasti platesnius dėsningumus. Empirinėje analizėje bus vertinami skirtingų kasdienio kūrybiškumo dimensijų ryšiai su socio-demografiniais veiksniais, tokiais kaip amžius, išsimokslinimas ar pajamos, taip pat su platesniais sociokultūriniais indikatoriais.
Ką tai keis Lietuvoje?
Tikimasi, kad surinkti duomenys leis ne tik geriau suprasti situaciją, bet ir turės praktinę reikšmę. „Sukurtas rodiklis sudarys galimybes nuosekliai stebėti kasdienio kūrybiškumo lygį visuomenėje, jo skirtumus tarp visuomenės grupių ir pokyčius laike, taip suteikdamas pagrindą vertinti taikomų priemonių efektyvumą“, – sako ji.
Ilgainiui tikimasi, kad kūrybiškumo matavimas taps nuolatine praktika, leidžiančia ne tik stebėti pokyčius, bet ir juos interpretuoti platesniame kontekste. „Ilgalaikėje perspektyvoje rodiklis turėtų tapti nuolatinės stebėsenos įrankiu, leidžiančiu vertinti pažangą ir koreguoti politikos kryptis remiantis objektyviais duomenimis“, – pažymi projekto vadovė.
Tokio pobūdžio tyrimai Lietuvoje vis dažniau laikomi svarbia priemone pereinant prie įrodymais grįstų sprendimų – kai apie visuomenei svarbius klausimus sprendžiama remiantis ne nuojauta, o duomenimis. Prie šios krypties prisideda ir Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos iniciatyvos.
Galbūt svarbiausias klausimas, į kurį šis tyrimas padės atsakyti, yra ne tik kiek kūrybiška yra Lietuva, bet ir ar pati aplinka leidžia šiam gebėjimui atsiskleisti.
