2025 m. „Cybernews“ tyrimo duomenimis, Lietuva užima 7 vietą pasaulyje pagal dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą ir aktyvų naudojimą. Tai liudija greitą lietuvių adaptaciją prie technologinių naujovių. Vis dėlto, ekspertai perspėja, kad svarbu neapsiriboti paviršutinišku DI naudojimu ir siekti daugiau.
Nors Lietuva išsiskiria sparčiu technologijų įsisavinimu, „Vilniaus vandenys“ IT vadovas Viktoras Pūras teigia, kad tikroji lyderystė slypi gebėjime kurti DI įrankius ir juos taikyti praktiškai.
Jam pritaria ir „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė.
Jos teigimu, Lietuvos vartotojai vertina DI funkcijas išmaniuosiuose įrenginiuose, tačiau vis dažniau imasi iniciatyvos kurti personalizuotus DI sprendimus.
Nuo vartotojų – link kūrėjų
V. Pūras pabrėžia, kad Lietuvoje formuojasi DI kūrėjų bendruomenė, tačiau ji dar auga.
„Galėčiau įvardyti nemažai startuolių, kuriančių sprendimus konkrečioms problemoms – nuo pokalbių transkribavimo iki vaizdo analizės ar procesų automatizavimo. Vis dėlto, daugelis jų dar ieško partnerių, klientų ir verslo scenarijų, kuriuose jų sprendimai kurtų vertę“, – sako jis.
Anot eksperto, norint tapti stipriais DI sprendimų kūrėjais, Lietuvai dar reikia įveikti keletą iššūkių.
„Pirmiausia verslui trūksta konkretumo ir aiškių tikslų. DI projektai dažnai pradedami nuo technologijos, o ne nuo klausimo, kokią problemą sprendžiame. Antras svarbus aspektas – kokybiški duomenys, nes jie yra bet kokio DI sprendimo pamatas. Taip pat reikia resursų – tiek finansinių, tiek žmogiškųjų, tiek laiko. Ir galiausiai – suvokimo, kad DI nėra „stebuklingas mygtukas“, kuris greitai išspręs visas verslo problemas“, – pabrėžia jis.
Transformacija IT srityje vyksta palaipsniui
Ekspertai sutaria, kad nors dirbtinis intelektas sparčiai keičia IT sektorių, jo potencialas dar nėra visiškai išnaudojamas. DI dažnai lieka pagalbiniu įrankiu, o ne esmine darbo dalimi.
„Pastebime, kad dauguma programuotojų vis dar rašo kodą tradiciniu būdu, DI naudodami fragmentiškai – pavyzdžiui, kodo tikrinimui ar atskiriems, gerai apibrėžtiems „promptams“. Ši tendencija matoma ne tik IT, bet ir kitose organizacijų srityse. Kai DI taps kertiniu darbo varikliu, tai netrukus atsispindės paslaugų kokybėje, kainodaroje ir įgyvendinimo terminuose“, – teigia V. Pūras.
Kalbėdamas apie IT specialistų vaidmens pokyčius, jis išskiria ir dar vieną svarbų aspektą – atsakomybę už galutinį rezultatą.
„Taip, šiandien DI gali ne tik rašyti kodą, bet ir jį analizuoti, testuoti ar perrašyti. Tai neabejotinai keičia žaidimo taisykles. Tačiau čia kyla labai svarbus klausimas – kas prisiima atsakomybę už galutinį rezultatą? Visos gerosios praktikos sako tą patį – naudok DI, bet prieš naudodamas rezultatą jį patikrink“, – sako jis.
Šią mintį papildo ir Eglė Tamelytė, pabrėždama atsakingo technologijų naudojimo svarbą. Anot jos, dirbtinis intelektas gali ženkliai padidinti darbo efektyvumą, tačiau kartu reikalauja ir kritinio vertinimo.
„Naudojant DI labai svarbus sąmoningumas – tai nėra įrankis, kuriuo galima aklai pasitikėti. Jo pateikiamus rezultatus visada reikia vertinti kritiškai, suprasti kontekstą ir priimti galutinį sprendimą pačiam“, – pabrėžia ji.
DI – kasdienis darbo įrankis
DI šiandien jau tapo kasdieniu darbo įrankiu, leidžiančiu greičiau atlikti užduotis ir efektyviau priimti sprendimus. Vis daugiau specialistų jį integruoja į savo darbo procesus – nuo informacijos paieškos iki turinio rengimo.
„Tiek darbinėje, tiek asmeninėje aplinkoje tikrai nebeužtenka tiesiog „žinoti apie DI“. Reikia mokėti juo naudotis ir šią technologiją naudoti kasdien. Esamą situaciją labai taikliai apibūdina ši frazė: DI nepakeis žmogaus, bet pakeis tuos žmones, kurie juo nesinaudoja“, – sako V. Pūras.
Ekspertas dalijasi, kad DI jo kasdienybėje padeda sumažinti rutiną ir taupyti brangų laiką: „Asmeniškai DI naudoju labai praktiškai – nuo informacijos paieškos iki el. laiškų ar prezentacijų rengimo. Ar tai visiškai pakeitė mano darbą? Ne. Bet akivaizdžiai sutaupo laiką ten, kur anksčiau būdavo daug rutinos“.
Technologijų integracija vis labiau persikelia ir į mobiliuosius įrenginius. V. Pūras kasdien naudoja „Samsung Galaxy Fold7“ išmanųjį telefoną, kuris, jo teigimu, pastaruoju metu vis dažniau atstoja dalį darbo įrankių.
„Ilgus metus buvau kito gamintojo lojalus naudotojas, tačiau „Fold7“ leido iš naujo įvertinti, kiek telefonas gali padėti atlikti kasdienes užduotis. Išskleidžiamas ekranas leidžia vienu metu dirbti keliose aplinkose – skaityti dokumentą, šalia matyti pastabas, peržiūrėti diagramas ar el. laiškus. Vadovo darbe tai ypač svarbu, nes sprendimai dažnai priimami kelyje – tarp susitikimų ar komandiruočių metu“, – pasakoja jis.
Ne mažiau svarbios ir į išmanųjį telefoną integruotos DI funkcijos, kurios leidžia dirbti dar efektyviau.
„Labai didelį vaidmenį mano kasdienybėje atlieka „Samsung DeX“ funkcionalumas – ne kartą buvo situacijų, kai telefonas, prijungtas prie monitoriaus ar televizoriaus, tapo laikina, bet visiškai pakankama darbo vieta. O kalbant apie DI, tokios funkcijos kaip greita paieška, užrašų struktūravimas, nuotraukų redagavimas ir vertimas realiu laiku yra tiesiog nepakeičiamos ir leidžia kasdien dirbti efektyviau“, – teigia V. Pūras.
