Praėję metai IT ir telekomunikacijų bendrovei „Telia Lietuva“ tapo istoriniais: pajamos pirmą kartą perkopė pusės milijardo eurų kartelę, o EBITDA priartėjo prie 200 mln. eurų ribos. Šie pasiekimai tiesiogiai konvertuojasi į akcininkų grąžą – bendrovė gegužę ketina išmokėti rekordinius 81,6 mln. eurų dividendus. Daina Večkytė, „Telia Lietuva“ finansų vadovė, atvira: norint pasiekti etapą, kai tokios sumos išmokamos ne iš skolintų lėšų, o iš sugeneruoto pinigų srauto, teko suvaldyti 2022-ųjų krizės pamokas.
Efektyvumą lemia ir nepatogūs sprendimai
„Stebuklų finansuose nebūna. Stebime nuoseklų augimą visuose segmentuose: nuo IT paslaugų iki mobiliojo ryšio. Jeigu nuosekliai augini pajamas ir sugebi tiksliai suvaldyti sąnaudas, tavo EBITDA ir visas bendras pelningumas irgi didėja. Tai yra esminė priežastis, kodėl šiandien galime akcininkams pasiūlyti rekordinius dividendus: 81,6 mln. eurų arba 0,14 euro vienai akcijai“, – teigė D. Večkytė.
Anot jos, rekordinį rezultatą lėmė sistemingas procesų valdymas: nuo organizacinės struktūros peržiūrėjimo iki kasdienės išlaidų kontrolės. 2025 m. veiklos sąnaudos išliko stabilios ir net sumažėjo, o tai, pasak D. Večkytės, bene pirmas toks atvejis per ilgą įmonės istorijos laikotarpį, nors bendra infliacinė aplinka diktavo visai kitas taisykles.
„Mes tiesiog išmokome dirbti su mažiau išteklių, bet pasiekti daugiau. Ypač daug dėmesio skyrėme veiklos sąnaudų kontrolei. Atlyginimai, kai kuriais atvejais, rinkoje auga net dviženkliais skaičiais, todėl jei vidiniai procesai liks neefektyvūs, jokio teigiamo rezultato nebus – infliacija viską tiesiog suvalgys. Mūsų tikslas buvo augti greičiau, nei auga mūsų sąnaudos, ir mums tai pavyko“, – pabrėžia ji.
Nors viešai dažniausiai aptariamos pajamos, tikroji kova už stabilumą vyko pinigų srautų valdymo fronte. 2022 m. bendrovei tapo rimtu testu, privertusiu iš esmės peržiūrėti apyvartinių lėšų valdymo procesus ir investicijų prioritetus.
„2022-aisias prasidėjęs karas ir drastiškai iš neigiamų į teigiamas pasikeitusi palūkanų norma tiesiogiai paveikė pinigų srautus. Tam tikri finansiniai įsipareigojimai, kuriuos įprastai planuodavome padengti per metus, sukrito į vieną dviejų ar trijų mėnesių laikotarpį. Tai privertė mus mobilizuotis ir suprasti pinigų srautų valdymo svarbą“, – prisimena D. Večkytė.
Drausmė kuria stabilumą akcijų rinkose
Telekomunikacijų sektoriuje investicijų poreikis ir apimtys paprastai matuojamos kaip procentas nuo pajamų. Dainos Večkytės teigimu, šis rodiklis „Telia Lietuva“ nuosekliai traukiasi, ir tai, pasak jos, atspindi, kad įmonė išmoko investuoti protingiau.
„Mes išmokome labai aiškiai pasakyti „ne“ projektams, kurie nekuria vertės čia ir dabar, net jei jie atrodo technologiškai patrauklūs. Skiriame panašias sumas kaip ir anksčiau, bet dabar labai preciziškai renkamės, kur kiekvienas euras nukeliaus. Todėl ar tai bus robotizacija, ar dirbtinis intelektas, ar senų, mus stabdančių platformų išjungimas – prioritetai šiandien yra mūsų kasdienė mantra“, – pabrėžia D. Večkytė.
„Telia Lietuva“ finansų vadovė nesutinka su nuomone, kad telekomunikacijų milžinai akcijų biržose yra nuobodūs. Anot jos, dabartinėmis rinkos sąlygomis prognozuojamumas yra didžiulė vertybė.
„Investuotojams, pavyzdžiui, pensijų fondams, reikia užtikrintumo, kad jų turtas nenuvertės per vieną naktį. Galbūt mūsų pajamingumas atrodo nuosaikesnis lyginant su kai kuriais startuoliais, bet jis yra stabilus ir užtikrintas. Didelėse įmonėse yra nuolatinis ciklas, kur vienus produktus įvedi į rinką, o kitų, atgyvenusių, drąsiai atsisakai“, – teigia ji.
„Telia Lietuva“ finansų vadovė atkreipia dėmesį, kad verslas vėl veikia geopolitinių neramumų fone. Pasak jos, būtent didėjantis neapibrėžtumas – nuo karinių konfliktų iki jų poveikio infliacijai, energijos ir tiekimo sąnaudoms – verčia įmones planuojant įvertinti rizikas ir turėti kelis ateities scenarijus.
„Esant geopolitiniam neapibrėžtumui, negalima delsti, nes laikas kainuoja brangiai, todėl reikia turėti planą A, planą B, o kartais net ir planą C. Mano patarimas būtų paprastas: nesikoncentruokite į smulkmenas. Taupydamas ant kavos pupelių verslo neišgelbėsi. Reikia žiūrėti į didžiuosius sąnaudų ir rizikų svertus, kurie iš tiesų daro įtaką finansams. Kai rizikos nepasitvirtina, tada jau gali leisti sau šiek tiek daugiau – ar tai būtų papildomos investicijos, ar papildomos išlaidos“, – reziumuoja D. Večkytė.