Senuose garažuose, dulkėtose palėpėse ir muziejų saugyklose vyksta tylus, bet negailestingas procesas. Tai ne pelėsis ir ne korozija tradicine prasme, o reiškinys, kurį archyvarai vadina „lipniosios juostos sindromu“. Milijonai valandų Lietuvos šeimų vaizdo įrašų, pirmųjų nepriklausomybės metų kronikų ir unikalių garso įrašų šiuo metu tiesiogine prasme virsta dulkėmis.
Magnetinė juosta, dešimtmečius tarnavusi kaip pagrindinė informacijos saugykla, pasiekė savo biologinio galiojimo pabaigą. Jei nesiimsime veiksmų dabar, kitas dešimtmetis gali tapti „skaitmenine tamsiąja era“, kurioje 1980–2000 m. laikotarpis liks tik fragmentišku prisiminimu.
Magnetinės juostos anatomija – užprogramuotas susinaikinimas
Norint suprasti problemos mastą, reikia pažvelgti į vaizdo kasetės (VHS) ar garso kasetės vidų. Magnetinė juosta susideda iš trijų pagrindinių sluoksnių:
-
Pagrindas: Dažniausiai poliesteris, suteikiantis juostai tvirtumo.
-
Magnetinis sluoksnis: Geležies oksido dalelės, kuriose „įrašyta“ informacija.
-
Rišiklis (Binder): Polimeras, kuris laiko magnetines daleles priklijuotas prie pagrindo.
Būtent rišiklis yra silpniausia grandis. Dėl drėgmės poveikio vyksta hidrolizės procesas – polimerai sugeria vandenį iš oro ir tampa lipnūs. Bandant leisti tokią kasetę, juosta prilimpa prie vaizdo galvutės, ją užteršia arba tiesiog fiziškai plyšta, negrįžtamai sunaikindama įrašą.
Statistika: laikas ne mūsų sąjungininkas
-
10–25 metai: Vidutinė VHS kasetės gyvenimo trukmė idealios sąlygomis. Dauguma įrašų Lietuvoje jau peržengė 30 metų ribą.
-
20% informacijos praradimas: Kas 10 metų magnetinė juosta praranda apie 10–20% savo magnetinio krūvio, todėl vaizdas tampa „snieguotas“, o garsas – duslus.
-
500 tūkst. valandų: Skaičiuojama, kad vien Lietuvos nacionaliniuose archyvuose ir LRT fonduose yra šimtai tūkstančių valandų analoginių įrašų, kurių didžioji dalis dar laukia skaitmenizavimo.
-
„Išnykimo taškas“ 2030 m.: UNESCO ir tarptautinės archyvų organizacijos perspėja, kad iki 2030 metų didžioji dalis magnetinių juostų bus tiek pažeistos, kad jų atkūrimas taps techniškai nebeįmanomas arba ekonomiškai nepakeliamas.
Reportažas iš skaitmenizavimo laboratorijos
Lietuvos centre įsikūrusioje nedidelėje laboratorijoje tyliai sukasi „Panasonic AG-8700“ – profesionalus vaizdomagnetofonas, kurio gamyba nutraukta prieš dešimtmečius. Skaitmenizavimo specialistas Artūras atsargiai deda kasetę į specialią „krosnelę“.
„Taip, jūs girdėjote teisingai, – šypsosi Artūras. – Mes kepame kasetes. Jei juosta pažeista hidrolizės, mes ją palaikome 45–50 laipsnių temperatūroje apie 8 valandas. Tai laikinai pašalina drėgmę ir leidžia juostai vieną paskutinį kartą prasisukti pro galvutes be strigimų. Tai lyg kasetės reanimacija prieš mirtį.“
Pasak jo, dažniausios problemos – ne mechaniniai pažeidimai, o laiko pėdsakai. „Žmonės atneša kasetes su savo vestuvėmis, krikštynomis ar Sąjūdžio mitingais. Dažnai vaizdas jau būna pradėjęs ’plaukti’. Mes naudojame TBC (Time Base Corrector) įrenginius, kurie stabilizuoja signalą, bet net ir geriausia technika negali atkurti to, kas fiziškai nubyrėjo nuo juostos,“ – pasakoja specialistas.
Kodėl skaitmenizavimas namų sąlygomis dažnai nuvilia?
Daugelis bando sutaupyti pirkdami pigius (10–20 eurų kainuojančius) USB vaizdo griebtuvus (EasyCap ir pan.). Rezultatas dažniausiai būna liūdnas:
-
Prastas sinchronizavimas: Garsas atsilieka nuo vaizdo.
-
Artefaktai: Skaitmeninis triukšmas, kurio kasetėje nebuvo.
-
Informacijos praradimas: Pigūs įrenginiai naudoja stiprią kompresiją, kuri nužudo ir taip silpną analoginio įrašo detalumą.
Profesionalus skaitmenizavimas reikalauja ne tik aukščiausios klasės grotuvų, bet ir analoginio-skaitmeninio keitiklių (ADC), kurie geba fiksuoti visą vaizdo spektrą be nuostolių (dažniausiai naudojant Uncompressed arba ProRes formatus).
Ateities perspektyva: skaitmeninis išsaugojimas
Skaitmenizavimas nėra tik failo sukūrimas. Tai perkėlimas į formatą, kuris bus skaitomas po 50 metų. Šiandien standartu laikomas MP4 (H.264/H.265) formatas, tačiau archyvams rekomenduojami atviresni ir mažiau suspausti formatai, tokie kaip MKV (FFV1).
Tačiau svarbiausia – saugojimo taisyklė 3-2-1:
-
3 kopijos.
-
2 skirtingos laikmenos (pvz., kietasis diskas ir debesija).
-
1 kopija kitoje geografinėje vietoje.
Pabaigai
Mes esame paskutinė karta, kuri dar gali išgelbėti magnetinį paveldą. Kasetės, gulinčios jūsų stalčiuose, nėra tiesiog plastiko gabalai – tai jūsų tėvų balsai, jūsų pirmieji žingsniai ir istorija, kurią parašė magnetas. Kiekviena diena, praleista delsiant, didina riziką, kad vieną dieną įdėję kasetę į grotuvą pamatysite tik tuščią, triukšmingą ekraną.
Studija „Perrasymas.LT” randasi Kaune , Savanorių pr.192-208 kab , darbo valandos nuo 11-18 val.
Tel.: +37069019114 skambinti darbo valandomis.
