Lietuvos bankų sektorius praėjusiais metais aktyviai kreditavo tiek gyventojus, tiek verslą, stiprino kibernetinį atsparumą ir kovojo su sukčiavimu, sumokėjo paskutines laikinojo solidarumo įnašo įmokas.
„2025 metais baigėsi ir laikotarpis, kai didžiausią įtaką bankų pelnui turėjo netipiniai palūkanų normų pokyčiai. Praėjusių metų pelną lėmė padidėjusi veiklos apimtis, ypač vieno banko sparti plėtra. Siekdami naudos vartotojams su bankais palaikome nuolatinį dialogą tiek dėl paslaugų prieinamumo didinimo, tiek sukčiavimo prevencijos klausimais“, – sako Lietuvos banko valdybos narė Julita Varanauskienė.
Ryškiausias pelno katalizatorius – tarptautinė plėtra
2025 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 19 bankų ir užsienio bankų filialų. 2026 m. pradžioje veiklą pradėjo RATO bankas, UAB, o kovo pabaigoje savo veiklą baigė PayRay Bank, UAB, kuriai, pačios bendrovės prašymu, ECB atšaukė banko licenciją.
Didžiausią rinkos dalį pagal turtą užima Revolut Holdings Europe UAB. Per metus minėtos įstaigos turtas išaugo 15,2 mlrd. Eur, arba beveik 75 proc., o turto dalis padidėjo 9,9 proc. punkto – iki 37,6 proc. „Swedbank“, AB, turto dalis sudarė 23 proc., AB SEB banko – 17,1 proc., AB Artea banko – 6,2 proc.
Visas bankų sektoriaus turtas 2025 m. padidėjo 20,9 mlrd. Eur (28,5 %) – iki 94,3 mlrd. Eur, o pelnas, neaudituotais duomenimis, sudarė 1,063 mlrd. Eur. Tai 42,9 mln. Eur, arba 4,2 proc., daugiau nei 2024 m. (1,020 mlrd. Eur). Pelningai dirbo 16 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 3. Pastarieji bendrai patyrė 6 mln. Eur nuostolį.
Sektoriaus pelną lėmė ekonomikos augimas, padidėjęs bankų turtas ir aktyvi Revolut grupės veiklos plėtra Europos Sąjungoje (ES). Ši grupė, palyginti su 2024 m., uždirbo beveik 2,1 karto didesnį pelną. Kitų trijų didžiausių bankų bendras pelnas 2025 m. sumažėjo 78,4 mln. Eur (10,3 %) – iki 683,7 mln. Eur. O mažesnės svarbos 9 bankų bendras pelnas išaugo 8 mln. (beveik 2,7 karto) – iki 12,9 mln. Eur.
Tiesa, bankų pelningumo rodikliai 2025 m. toliau mažėjo. Nuosavybės grąža per metus sumažėjo 21,5 – iki 17,2 proc., o turto grąža – nuo 1,6 iki 1,3 proc. Efektyvumo rodiklis, rodantis išlaidų ir pajamų santykį, pagerėjo – 2025 m. pabaigoje jis siekė 44,4 proc., per metus jo reikšmė pakito 0,6 proc. punkto.
2025 m. baigėsi solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpis. Lietuvoje veikiantys bankai, užsienio bankų filialai ir kitos kredito įstaigos iš viso nuo 2023 m. gegužės į valstybės biudžetą pervedė apie 540 mln. Eur laikinojo solidarumo įnašo.
Didžiausią pagreitį įgijo vartojimo paskolos
Kreditavimo rinkoje aktyviausiai veikia didžiausi rinkos dalyviai, o mažesnės svarbos bankų veiklą šioje srityje iš dalies riboja mažas turimas kapitalas.
Paskolų portfelis per metus išaugo daugiau kaip penktadaliu (22,3 %) – nuo 31,7 mlrd. Eur iki 38,8 mlrd. Eur. Didžiausią jo dalį (41,2 %) sudarė paskolos namų ūkiams. Jos per metus padidėjo 3,4 mlrd. Eur (19,8 %) – iki 20,4 mlrd. Eur. Paskolų būstui portfelis išaugo 14,6 proc. (1,9 mlrd. Eur) – iki 14,6 mlrd. Eur. Vartojimo paskolų portfelis, iš esmės dėl paskolų užsienio vartotojams, augo 37,4 proc. (1,1 mlrd. Eur) – iki 4,1 mlrd. Eur. Pusę visų vartojimų paskolų suteikė Revolut grupė.
Paskolos verslo įmonėms sudarė 14,6 mlrd. Eur. Jos per metus padidėjo 2 mlrd. Eur (15,4 %). Labiausiai padidėjo paskolų, suteiktų profesinę, mokslinę ir techninę veiklą vykdančioms įmonėms, grynoji vertė – 0,435 mlrd. Eur – iki 1 mlrd. Eur. Paskolos nekilnojamojo turto įmonėms didėjo 0,381 mlrd. Eur – iki 3,89 mlrd. Eur, o elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo įmonėms – 0,368 mlrd. Eur – iki 1,4 mlrd. Eur.
Sparčiausiai augo nerezidentų indėliai
2025 m. pabaigoje bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. Eur indėlių. Iš jų Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 26,9 mlrd. Eur, o užsienio gyventojų ir verslo visi indėliai – 34,1 mlrd. Eur. Per metus pastarieji padidėjo 13,3 mlrd. Eur (63,6 %). Tokį spartų augimą iš esmės lėmė Revolut grupės plėtra įvairiose ES šalyse. Lietuvos rezidentų bankuose laikomi indėliai per metus padidėjo 4,3 mlrd. Eur (10,6 %).
Palūkanų normos už gyventojų terminuotuosius indėlius eurais per metus sumažėjo nuo 2,70 iki 1,86 proc., įmonių – nuo 2,63 iki 1,91 proc. Kitose euro zonos šalyse vidutinės palūkanų normos už namų ūkių terminuotuosius indėlius buvo 1,82 proc., už įmonių – 1,91 proc. Tendencijos atsispindėjo ir gyventojų elgsenoje – terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių dalis visame indėlių portfelyje sumažėjo nuo 21 iki 17 proc. Tiesa, šiuo metu palūkanos vėl yra paaugusios – bankai už 1 metų trukmės terminuotuosius indėlius siūlo nuo 1,5 iki 3 proc. metinių palūkanų. Patrauklia alternatyva gyventojams, siekiantiems suderinti saugumą ir grąžą, gali būti ir Vyriausybės gynybos obligacijos.
Vidutinės palūkanų normos už naujas būsto paskolas 2025 m. mažėjo nuo 4,36 iki 3,69 proc., už naujas paskolas įmonėms – nuo 5,32 iki 4,49 proc.
Stiprinamas atsparumas
2025 m. bankai pranešė apie 25 didelius su informacinių ir ryšių technologijomis (IRT) susijusius incidentus, iš jų 4 buvo susiję su kibernetiniais nusikaltimais. Lietuvos bankas prižiūrėjo, kaip bankai valdo IRT rizikas pagal pasikeitusį reguliavimą, priemonių arsenalą papildė nauja priemone – kibernetinio atsparumo testu.
Daug dėmesio skirta sukčiavimo prevencijai. Bankai pernai sustabdė ir neleido pasisavinti beveik 40 mln. Eur, 2024 m. ši suma siekė apie 15 mln. Eur. Tačiau net ir stiprinant užkardas, per pastaruosius dvejus metus sukčiai iš gyventojų ir įmonių išviliojo po 20 mln. Eur kasmet. Lietuvos bankas parengė kovai su sukčiavimu skirtą teisėkūros iniciatyvų paketą ir pateikė jį Vyriausybei.
Kas ketvirtį viešai skelbiama informacija apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymą pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
Bankų veiklos apžvalgos skelbiamos čia.
