Lietuviai būsto įrengimui dažnai skiria dešimtis tūkstančių eurų, tačiau, pasak NT brokerio ir konsultanto Andriaus Jonaičio, tik apsilankę svečiuose ar palyginę skirtingus sprendimus supranta, ko jų namams iš tiesų trūksta. Ši tendencija atskleidžia, kad reikšminga dalis investicijų ne visada nukreipiama į sprendimus, kurie užtikrina kasdienį komfortą.
Dalis gyventojų linkę manyti, kad jų būstas pakankamai funkcionalus – bent jau tol, kol nesusiduria su alternatyviais sprendimais kituose namuose. Tokiose situacijose išryškėja detalės, kurios kasdienybėje ilgą laiką gali likti nepastebėtos: ne iki galo apgalvoti apšvietimo sprendimai, buitinės technikos keliamas triukšmas ar vizualinę harmoniją trikdantys interjero elementai.
Investicijos – didelės, bet ne visada efektyvios
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, su būstu susijusios išlaidos sudaro reikšmingą namų ūkių biudžeto dalį visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje ši tendencija taip pat ryški – Lietuvos banko analizė rodo, kad būsto paskolos ir jo išlaikymas daugeliui gyventojų yra vieni didžiausių finansinių įsipareigojimų.
Tuo pat metu būsto įrengimas dažnai pareikalauja didelių investicijų – rinkos vertinimais, vidutinio dydžio būstui jos gali siekti apie 20–40 tūkst. eurų ar net daugiau. Vis dėlto A. Jonaičio teigimu, išleidžiama suma dar nereiškia proporcingai didesnės vertės ar komforto – galutinis rezultatas labiau priklauso nuo sprendimų kokybės.
„Žmonės būsto įrengimui skiria reikšmingas sumas, tačiau neretai tik apsilankę kituose namuose supranta, kad tuos pačius sprendimus buvo galima suplanuoti gerokai efektyviau. Tada tampa akivaizdu, jog dalis investicijų nukeliavo į tai, kas patraukliai atrodo nuotraukose, bet nebūtinai kuria tikrą kasdienį komfortą“, – sako jis.
Būstas turi būti patogus gyventi
A. Jonaičio teigimu, praktikoje dažnai pastebimas investicijų disbalansas. „Įprastai, kai būsto įrengimui skiriama apie 30 tūkst. eurų, didžioji dalis – maždaug 20–25 tūkst. eurų – tenka apdailai ir baldams. Tuo tarpu buitinei technikai ir funkciniams sprendimams dažniausiai lieka tik apie 3–6 tūkst. eurų“, – skaičiuoja ekspertas.
Anot jo, toks investicijų paskirstymas dažnai sukuria paradoksalią situaciją – vizualiai tvarkingas, estetiškai patrauklus būstas nebūtinai yra patogus gyventi.
„Nepraktiški sprendimai išryškėja ilgainiuiir tampa akivaizdžiausi aktyviai naudojamose namų zonose, pavyzdžiui, virtuvėje, kur svarbus ne tik estetinis vaizdas, bet ir patogus judėjimas, kokybiška buitinė technika bei funkcionalus daiktų išdėstymas“, – pabrėžia A. Jonaitis.
Tyla kuria komfortą
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai technologiniai sprendimai leidžia objektyviai vertinti komforto lygį. Pavyzdžiui, buitinės technikos veikimo garsas gali svyruoti nuo maždaug 35 iki 50 decibelų. Nors skaičiais skirtumas atrodo nedidelis, realioje aplinkoje jis turi tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei.
„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė papildo, kad būtent šis akustinis komfortas šiandien tampa nauja prabangos forma.
„Pastebime, kad vartotojai ramybę namuose vertina vis labiau. Todėl kuriant modernią techniką prioritetas teikiamas akustinei higienai – inžineriniams sprendimams, leidžiantiems sumažinti triukšmą iki minimalių, žmogaus ausiai beveik nepastebimų lygių. Tai sukuria pasąmoningą ramybės pojūtį, kurį žmonės iškart pajunta apsilankę moderniai įrengtuose būstuose“, – teigia E. Tamelytė.
Technologijos, kurios įsilieja į interjerą
Vis didesnę reikšmę šiuolaikiniuose būstuose įgauna ir technologijų integracija į interjerą. A. Jonaitis pabrėžia, kad integruoti sprendimai leidžia išvengti vizualinio triukšmo. E. Tamelytė antrina teigdama, kad šiandien technologijos turi ne dominuoti erdvėje, o į ją nepastebimai įsilieti.
„Šiuolaikinis vartotojas tikisi, kad įrenginiai bus pastebimi tik tada, kai jų reikia. Pavyzdžiui, „Samsung Bespoke“ linijos dizaino sprendimai leidžia buitinei technikai vizualiai įsilietiį virtuvės baldų fasadą. Tai tiesiogiai sprendžia Andriaus paminėtą vizualinio triukšmo problemą – technika tampa nebe svetimkūniu, o vientisa interjero dalimi“, – sako ji.
Pasak E. Tamelytės, patogaus būsto sąvoką šiandien apibrėžia ne tik fiziniai sprendimai, bet ir skaitmeninė higiena – aiškiai organizuota, lengvai valdoma technologinė aplinka, leidžianti visus įrenginius kontroliuoti vienoje vietoje.
„Kai apšvietimas, šildymas ar buitinė technika valdomi per skirtingas sistemas ar programėles, tai kuria nuolatinę įtampą. Tuo metu centralizuotas valdymas, pavyzdžiui, naudojant „SmartThings“ programėlę, leidžia visus namų įrenginius kontroliuoti paprasčiau ir intuityviau. Tai mažina kasdienį diskomfortą, kurio savo namuose dažnai net nepastebime – kol nepamatome, kaip sklandžiai ir patogiai iš tiesų galime valdyti savo namus“, – sako ji.
A. Jonaitisteigia pastebintis, kad gyventojų požiūris į būstą išties keičiasi. Šiandien vis daugiau svarbos įgauna praktiniai aspektai: patogus erdvių išplanavimas, tyliai veikianti įranga ir intuityvus technologijų valdymas. Kitaip tariant, būsto kokybę vis labiau apibrėžia ne tai, kaip jis atrodo vizualiai, o tai, kaip žmonės jame jaučiasi gyvendami kasdien.