„Pacientai jaučia, ar esi šalia jų tik dėl užimamų pareigų, ar rūpiniesi jais iš jausmo“, – įsitikinusi Irina.
Bendrosios praktikos slaugytoja dirbanti vilnietė praėjusiais metais apdovanota „Auksine mediko širdimi“ už atsidavimą ir pasiaukojantį darbą rūpinantis sostinės gyventojų sveikata.
Nors medicinos srityje Irina dirba kiek mažiau nei dešimtmetį, šį pasirinkimą ji drąsiai vadina savo didžiausios svajonės išsipildymu.
Minint pasaulinę sveikatos ir Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Vilniuje jau 18-ą kartą organizuojami tradiciniai „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai, skirti padėkoti labiausiai sveikatai nusipelniusiems sostinės gydytojams, slaugytojams ir sveikatos apsaugos darbuotojams.
Šiemet renginys vyks gegužės 26 d. ir bus viena pirmųjų švenčių atsinaujinusioje Vilniaus rotušėje.
„Auksinės mediko širdies apdovanojimas yra visų mūsų padėka žmonėms, kurie kiekvieną dieną rūpinasi mūsų sveikata – didžiausiu įmanomu žmogaus turtu. Matant, kiek daug jėgų, energijos ir laiko yra skiriama tam, kad vilniečiai jaustųsi ir fiziškai, ir psichologiškai geriau, tai be galo vertinu. Vilniuje turime itin stiprią, vieningą ir profesionalią medikų bendruomenę“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Irina Baltrašiūnienė, Antakalnio poliklinikos bendrosios praktikos slaugytoja, „Auksine mediko širdimi“ 2025-aisiais apdovanota už atsidavimą ir profesionalumą darbe, taip pat didelį indėlį COVID-19 pandemijos metu, kai didžioji visuomenės dalis dar jautėsi nežinomybės akimirkoje.
Irina, papasakokite, kaip apsisprendėte tapti bendrosios praktikos slaugytoja?
Būti slaugytoja – ilgametė mano svajonė, kurią įgyvendinti ryžausi tik būdama 40-ies, nors apie darbą medicinos srityje galvojau visą gyvenimą. Tai laikau vienu svarbiausių savo gyvenimo sprendimų ir didžiausių pasiekimų.
Mokytis naujos profesijos pradėjau jau turėdama keturis vaikus, reikėjo išeiti iš komforto zonos. Artimieji suprato, kad toks pasirinkimas nelengvas, kupinas atsakomybės ir emocinių iššūkių, bet visuomet jaučiau jų palaikymą.
Ar niekada nesuabejojote savo pasirinkimu?
Rinkdamasi konkrečią medicinos kryptį, vadovavausi ne tik žiniomis, bet ir širdimi. Norėjau būti kuo arčiau žmogaus ne tik kaip specialistė, bet ir kaip žmogus žmogui. Mane traukė ta medicinos pusė, kur svarbus ne tik pats gydymas, bet ir buvimas šalia paciento, palaikymas, gebėjimas suteikti ramybės kitam ne sudėtingiausiose situacijose.
Studijų metu tikrai buvo sunkių akimirkų – kai pavargdavau, kai kildavo abejonių. Tačiau kiekvienas žingsnis, kiekviena praktika ir kiekvienas susitikimas su pacientu tik stiprino mano tikėjimą šiuo sprendimu ir augino pasitikėjimą savimi.
Papasakokite, kaip atrodo įprasta jūsų darbo diena?
Mano darbo dienos retai kada būna vienodos – jos kupinos sprendimų, netikėtumų ir žmogiškų istorijų. Kartais darbo tempas būna labai intensyvus, tačiau būtent tai ir suteikia prasmę.
Vienos įsimintiniausių akimirkų kasdieniame darbe yra tos, kai pacientas, kuris vakar dar jautėsi blogai, buvo suirzęs, šiandien jau šypsosi ir dėkoja tau už pagalbą. Tokie momentai palieka labai gilų pėdsaką.
Ką jums reiškia būti slaugytoja šiandien?
Būti slaugytoja man reiškia kur kas daugiau nei tik profesiją – tai mano gyvenimo dalis, mano pasirinkimas. Tai reiškia būti stipria kai kitiems silpna ir kartu išlikti jautria, žmogiška. Šiame darbe ypač svarbi pagarba, atsakomybė, empatija ir nuoširdumas.
Pacientai jaučia, ar esi šalia jų tik dėl užimamų pareigų, ar rūpiniesi kaip žmogus išties norintis padėti.
Irina, pasidalinkite, kaip kuriate ryšį su pacientais?
Ryšys gimsta iš paprastų, bet tuo pačiu ir labai svarbių dalykų – akių kontakto, dėmesio, nuoširdaus buvimo šalia. Kartais bendraujant su pacientu net nereikia žodžių, o užtenka išklausyti, užtikrinti, kad tuo momentu žmogus nesijaustų vienas.
Yra daug darbe nutikusių istorijų, kurios palietė mano širdį. Ypač brangios tos, kada supranti, kad pacientui rūpi ne tik gydymas, kuo greitesnis ir sklandesnis pasveikimas, bet ir žmogiška šiluma, medicinos darbuotojų komandos palaikymas.
Ką jums reiškia gautas „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimas?
Šis apdovanojimas man buvo labai jautrus ir netikėtas momentas. Tai be galo prasmingas įvertinimas, primenantis, kad darbas, į kurį įdedi visą savo širdį, yra matomas. Kartu tai yra ir didžiulė atsakomybė – neprarasti darbui svarbių vertybių, išlikti ištikima savo profesijai.
Vos tik sužinojus apie gautą apdovanojimą užplūdo dėkingumas – kolegoms, pacientams ir gyvenimui, už galimybę dirbti darbą, kuris teikia prasmę ne tik pačiai, bet ir kitiems.
Tikiu, kad niekada nevėlu pradėti iš naujo ir siekti svajonės, kurią nešiojiesi širdyje daugiau nei 20 metų. Darau tai, ką myliu, ir myliu tai, ką darau.