Seimas šiandien svarstymo stadijoje pritarė Darbo kodekso pakeitimo projektui, kuriuo atidedamas ES Skaidraus atlygio direktyvos dalies reikalavimų taikymas iki 2027 metų pradžios. Tačiau pagal įstatymo projektą dalis pareigų įsigalios jau nuo birželio 7 dienos. Ką tai reiškia verslui?
Darbuotojai nelauks formalumų
Atlygio skaidrumo tema jau drumsčia vandenį. Nors direktyva dar neįsigaliojo, įmonėse darbuotojai jau kalbasi skaidrumo ir atlyginimų teisingumo temomis, laukia direktyvos įsigaliojimo ir ruošia konkrečius klausimus darbdaviams. Nebus taip, kad direktyva liks tik formalus pokytis.
Tikėtina, kad didžiausią darbuotojų aktyvumą pajaus gamybos ir aptarnavimo sektoriai, dažnai turintys daug vienodai pavadintų, tačiau nevienodų savo turiniu pareigybių, taip pat didelius istoriškai susiklosčiusius atlyginimų skirtumus. Įsigaliojus direktyvai, vieno skyriaus darbuotojai lyginsis tarpusavyje su kito skyriaus darbuotojais, o jeigu jų pareigybių pavadinimai bus dar ir vienodi, o atlyginimai iš esmės skirsis, darbdaviui pagrįsti skirtumus gali būti itin sudėtinga.
Nors direktyva nukeliama, darbo ginčų rizika egzistuoja jau dabar
Seimas suteikia papildomo laiko verslui pasirengti darbo apmokėjimo sistemas, atideda informacijos teikimo pareigą „Sodrai“ ir darbuotojams, tad bent kol kas darbdaviai neturės pareigos teikti informacijos apie vidutinius darbo užmokesčius darbuotojams. Pareiga teikti vidutinius darbo užmokesčius atsiras tuomet, kai tokius duomenis apdoros ir darbdaviams pateiks „Sodra“. Tačiau atsipalaiduoti nevertėtų.
Vien tai, kad darbuotojai kol kas negalės gauti visos informacijos apie vidutinius darbo užmokesčius, nereiškia, kad jie neturi pagrindo kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymais taikyti vienodo darbo užmokesčio principą ir tokius prašymus grįsti taikoma diskriminacija. Tokiems ginčams pagrindas Darbo kodekse egzistuoja jau dabar.
Žinoma, iki šiol tokie ginčai buvo reti – iš esmės dėl skaidrumo stokos ir ribotų galimybių gauti informaciją iš darbdavio. Kadangi nuo birželio darbuotojai galės atskleisti savo atlyginimus vieni kitiems, vien šiuo būdu surinkę informaciją jie galės ginčytis ir reikalauti pagrįsti, kodėl vienodas darbas apmokamas skirtingai. Tad klaidinga šiandien būtų manyti, kad ginčų dėl vienodo apmokėjimo už vienodos vertės darbą rizika atsiras tik nuo 2027 metų pradžios.
Pamokos iš praeities: skaidrus atlygis gali tapti nauja darbo ginčų banga
Darbo ginčų suaktyvėjimas visuomet stebimas tada, kai Darbo kodeksas numato papildomas gynybos priemones darbuotojams. Taip nutiko ir su smurto ir priekabiavimo tema – įstatymui pradėjus griežčiau reglamentuoti šį klausimą, skundų dėl smurto ir priekabiavimo darbo ginčų komisijose reikšmingai padaugėjo.
Tai rodo, kad temos, kurios darbuotojams kelia sąžiningumo klausimus, visada turi įtakos darbo ginčų skaičiaus augimui. Skaidraus atlygio tema nebus išimtis, todėl darbdaviams reikės būti pasiruošus atsakyti į visus darbuotojams kylančius klausimus.
Jau šiandien verta įsivertinti, kiek galiojančios atlygio taisyklės atsparios ateityje galintiems kilti ginčams. Praktikoje ginčuose dažnai svarbiausia yra ne pats dokumentas, o ar vadovas sugeba paaiškinti ir objektyviais kriterijais pagrįsti, kodėl atlyginimai skiriasi tarp darbuotojų, dirbančių vienodos vertės darbą. Taigi aiškios sistemos turėjimas gali būti lemtingas ginče. Vertinant tai, kad darbo ginčų rizika jau dabar egzistuoja, nereikėtų laukti sausio, geriausia pradėti koreguoti turimas darbo užmokesčio sistemas jau dabar.
Kur slypi didžiausios problemos įgyvendinant pokyčius?
Vadovams svarbu ne tik pokyčių valdymo ir komunikacijos darbuotojams planas. Būtina pasirengti taisykles, kaip bus informuojami darbuotojai apie jų teisę klausti apie darbo užmokestį, taip pat išsigryninti visą darbo užmokesčio logiką, jos taisykles ir pasirengti atsakyti darbuotojams į jų klausimus. Dažnai atlygio netolygumus slepia nebūtinai akivaizdūs dalykai.
Dažniausia probleminė sritis – priedai ir premijos. Baziniai atlyginimai gali būti vienodi, tačiau darbo užmokesčio atotrūkiai gali slypėti būtent kintamoje atlygio dalyje ir premijose. Pavyzdžiui, įmonės vadybininkai gauna priedus, priklausančius nuo pardavimų. Jeigu jie patenka į vieną pareigybės grupę kartu su kitais specialistais, visų priedams turėtų galioti tos pačios taisyklės.
Taip pat neturi būti pamirštos darbuotojų pajamos natūra. Svarbu, kad papildomos naudos darbuotojams būtų suteikiamos pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus. Ši dalis daugelyje įmonių vis dar „pilkoji zona“.
Pusės metų terminas, duotas verslui pasirengti ir pasikoreguoti darbo apmokėjimo sistemas, neturėtų būti suprantamas kaip privilegija laukti. Tai yra privilegija turėti pakankamai laiko pasiruošti.
Kokios darbdavių pareigos įsigalios nuo birželio?
Sklando mitas, kad Skaidraus atlygio direktyva paviešins visų darbuotojų atlyginimus. Tačiau tai nėra tiesa. Nuo birželio 7 dienos keisis konfidencialumo taisyklės. Darbo užmokesčio konfidencialumas galios ir toliau, tik nebus taikomas tais atvejais, kai pats darbuotojas nuspręs atskleisti savo darbo užmokestį, siekdamas įgyvendinti vienodo atlygio principą.
Darbdaviams svarbu atminti, kad yra privalomas reikalavimas darbo skelbimuose skelbti siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydį arba intervalą. Ši pareiga galiojo ir anksčiau, tačiau kartais yra pamirštama. Taip pat su direktyva atsiranda naujas draudimas atrankoje klausti kandidato apie jo esamą ar buvusį darbo užmokestį. Įsigalios pareiga iš anksto, prieš įdarbinant, pateikti kandidatui kolektyvinės sutarties nuostatas, jeigu tokia sudaryta.
