2026 m. gegužės 19 d. Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi pristatė penktąjį šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo aptariama valstybės skaitmeninė transformacija, strateginiai tikslai ir iššūkiai.
Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad valstybės pažanga nebėra vien tik procesų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, o duomenų ekonomikos, debesijos architektūros ir dirbtinio intelekto sinergija apibrėžia esminę transformaciją.
Ateities komiteto narys Eimantas Kirkutis teigė, kad švietimo sistema turi mokyti žmones greitai prisitaikyti prie naujų technologijų ir būti žingeidiems, nes priešingu atveju visuomenė priešinsis naujovėms.
Vyriausybės vyriausiasis patarėjas skaitmeninimo ir administracinės naštos mažinimo klausimais Mindaugas Macijauskas teigė, kad nesutvarkius valstybės duomenų ekosistemos, nebus nei proaktyvios valstybės, nei brandesnio DI taikymo, o tikrasis lūžis įvyks, kai valstybė pereis nuo reaktyvaus prie numatytojo valdymo, pamatys signalus anksčiau, modeliuos scenarijus ir įvertins rizikas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausiasis patarėjas Benediktas Girdvainis teigė, kad svarbu ne tik skaitmenizacija, bet ir tai, kaip panaudoti skaitmeninę informaciją, infrastruktūrą bei kompetencijas. Taip pat būtina nuosava, nepriklausoma skaičiavimo infrastruktūra duomenų apdorojimui Lietuvos erdvėje.
Asociacijos „INFOBALT“ viceprezidentas, skaitmeninių technologijų ekspertas Mindaugas Ubartas teigė, kad valstybė turi keisti požiūrį į piliečius – iš „monopolisto“ tapti „partneriu“, teikiančiu paslaugas automatiškai, nebent pilietis jų atsisako. Tai leistų sutaupyti laiką, o piliečiai galėtų daugiau uždirbti ir sumokėti mokesčių.
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto prof. Rytis Maskeliūnas pabrėžė, kad tobulėjant DI, valstybė turi daugiau dėmesio skirti saugumui ir kritiniam mąstymui, nes netikru DI sugeneruotu turiniu gali naudotis priešiškos valstybės.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Marius Kalanta teigė, kad Lietuvoje per mažai kalbama apie valstybės gebėjimus įgyvendinti transformuojančias politikas ir trūksta gebėjimo bendradarbiauti kuriant politikas. Jis siūlo tinklaveiką ir elito tinklus, kuriems rūpi valstybės strateginiai tikslai.
Diskusijoje dalyvavo E. Kirkutis, M. Macijauskas, B. Girdvainis, M. Ubartas, R. Maskeliūnas, M. Kalanta. Diskusiją moderavo V. Grubliauskas.
