Pastaraisiais metais sveikos mitybos tendencijos gerokai pasikeitė – žmonės aktyviai skaičiuoja baltymus, ieško produktų su gerosiomis bakterijomis, domisi žarnyno mikrobiota ir vis dažniau renkasi įvairius „funkcinius“ gėrimus ar papildus. Tačiau šeimos gydytojas, prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ sveikatos partneris Valerijus Morozovas sako, kad dalis populiarių tendencijų kartais nueina į kraštutinumus, o kai kuriais atvejais paprasti fermentuoti pieno produktai, tokie kaip kefyras ar rūgpienis, organizmui gali būti net naudingesni nei įvairūs madingi alternatyvūs pasirinkimai.
„Nuolatinis papildomų gerųjų bakterijų vartojimas ne visada turi papildomos naudos sveikatai. Tuo tarpu natūralaus rūgimo pieno produktai ne tik turi natūralių probiotikų, bet ir yra lengviau įsisavinami“, – sako gydytojas.
Pasak jo, fermentacijos metu pieno produktai tampa lengviau toleruojami organizmo – dalinai suskaidoma laktozė bei kai kurie baltymai.
„Tai tarsi dalinai „apdorotas“ produktas – jis lengviau įsisavinamas, dažnai geriau toleruojamas žmonių, kuriems nuo pieno pučia pilvą. Rauginti pieno produktai gali būti geras būdas paįvairinti kasdienę mitybą“, – aiškina V. Morozovas.
Baltymų mada kartais nueina per toli
Gydytojas pastebi, kad šiandien žmonės itin aktyviai stengiasi suvartoti kuo daugiau baltymų, tačiau primena, kad net ir sveikoje mityboje svarbiausia išlieka balansas.
„Gauti pakankamai baltymų, ypač ribojant kalorijas, tikrai svarbu. Tačiau vien didinti baltymų kiekį mityboje nekeičiant kitų įpročių nėra prasminga“, – sako jis.
Anot pašnekovo, dažnai pamirštama, kad perteklinis baltymų kiekis organizmui taip pat gali tapti papildoma apkrova. „Baltymų kalorijos taip pat yra kalorijos. Ilgainiui per didelis jų kiekis gali apsunkinti kepenų ir inkstų veiklą, todėl svarbiausia – saikas“, – pabrėžia gydytojas.
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo ir baltymais papildyti pieno produktai – įvairūs skyr produktai, gėrimai ar desertai. Vis dėlto, pasak V. Morozovo, papildomas baltymų kiekis reikalingas ne visais atvejais.
„Jeigu žmogui sudėtinga surinkti pakankamą baltymų kiekį su įprasta mityba, tokie produktai gali būti naudingi. Tačiau jei baltymų pakanka ir taip, papildomas jų kiekis nebūtinai reikalingas“, – sako jis.
Mitai apie pieno produktus niekur nedingo
Socialiniuose tinkluose iki šiol gausu teiginių, esą pieno produktų reikėtų visiškai atsisakyti. Tačiau gydytojas ragina nepasiduoti kraštutinėms nuomonėms ir primena, kad nemaža dalis internete sklandančių teiginių neturi tvirto mokslinio pagrindo.
„Teiginys, kad karvės pienas skirtas tik veršeliams, šiandien labai populiarus, kaip ir bandymai pieno produktus sieti su įvairiomis lėtinėmis ligomis ar uždegimais. Tačiau daugeliu atvejų tai labiau garsios antraštės nei realūs įrodymai“, – sako V. Morozovas.
Anot gydytojo, pieno produktų reikėtų vengti tik tiems žmonėms, kurie yra alergiški, netoleruoja laktozės ar tiesiog nemėgsta šių produktų. Visais kitais atvejais jie gali būti visavertė subalansuotos mitybos dalis. Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kuriuose ilgaamžiškumu garsėjančiuose Europos regionuose pieno produktai iki šiol išlieka svarbia kasdienės mitybos dalimi.
„Pavyzdžiui, Italijos Sardinijoje ar kai kuriose Graikijos salose žmonės valgo ir pieno produktus, ir grūdinius patiekalus, tačiau tai netrukdo jiems išlikti vieniems ilgiausiai gyvenančių europiečių“, – pastebi gydytojas.
Dažnai bijome ne to, ko reikėtų
Kalbėdamas apie žmonių pasirinkimus parduotuvėse, gydytojas sako pastebintis nemažai klaidingų įsitikinimų. Vienas jų – kad liesi ar 0 proc. riebumo produktai automatiškai yra sveikesni. „Nebūtinai. Riebalai reikalingi tam, kad organizmas galėtų pasisavinti kai kuriuos vitaminus, todėl svarbi ne tik riebumo procentinė dalis, bet ir bendra produkto sudėtis“, – aiškina jis.
Pasak gydytojo, žmonės taip pat dažnai pernelyg susitelkia į baltymų kiekį, tačiau neįvertina bendros produkto sudėties. „Jeigu kartu su papildomu baltymų kiekiu produktas turi daug pridėtinio cukraus ar įvairių priedų, jo nauda tampa mažiau akivaizdi“, – sako V. Morozovas.
Jo teigimu, daug daugiau dėmesio reikėtų skirti ne laktozės ar pieno riebalų baimei, o pridėtinio cukraus kiekiui produktuose. „Dažnu atveju būtent jo produktuose būna daugiau, nei žmonės tikisi“, – pastebi gydytojas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės neretai automatiškai mano, jog augalinės kilmės pieno alternatyvos visada yra sveikesnis pasirinkimas.
„Dalis tokių produktų turi nemažai pridėtinio cukraus ar įvairių stabilizatorių, todėl visada verta skaityti sudėtį ir vertinti produktą kompleksiškai“, – sako jis.
Vasarą organizmas pats diktuoja, ko norisi
Artėjant šiltajam sezonui, žmonės natūraliai dažniau renkasi lengvesnį ir gaivesnį maistą. Pasak V. Morozovo, fermentuoti pieno produktai vasarai tinka itin gerai.
„Šiltesnio klimato šalyse fermentuoti pieno gėrimai jau seniai yra kasdienės mitybos dalis. Kefyras ar airanas puikiai tinka tiek vartoti vienus, tiek naudoti įvairiems vasariškiems patiekalams ar kokteiliams“, – sako jis.
