Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, dvi savaites analizavę Lietuvos ekonomiką, paskelbė išvadas: šalies ūkis išlaikė stabilų augimą, nepaisant pasikartojančių pasaulinių sukrėtimų. Šiais metais ekonomikos augimą palaikys stipri vidaus paklausa ir spartus darbo užmokesčio augimas, fiskalinės politikos skatinimas, II pensijų pakopos lėšų atsiėmimas ir ES lėšomis finansuojamos investicijos. Vis dėlto, kainų augimas paspartės dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltų energijos kainų padidėjimo.
TVF pabrėžia, kad dalis dabartinių ekonomikos augimą palaikančių veiksnių yra laikini, todėl būtina stiprinti ilgalaikius augimo šaltinius, vykdant našumą didinančias reformas. Rekomenduojama gerinti darbo rinkos gebėjimą prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių, užtikrinti sklandesnę įmonių prieigą prie finansavimo, skatinti investicijas į technologijas ir jų pritaikymą kasdienėje veikloje, taip pat stiprinti energetinį atsparumą. Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą ir augantį socialinių bei krašto apsaugos išlaidų poreikį, TVF akcentuoja tvarios viešųjų finansų politikos svarbą – rekomenduojama didinti pajamų surinkimą į biudžetą, peržiūrėti išlaidų struktūrą ir siekti efektyvesnio jų panaudojimo, kad būtų stabilizuotas valstybės skolos augimas.
„Vertiname Tarptautinio valiutos fondo įžvalgas ir rekomendacijas Lietuvai, jos yra svarbios siekiant ir toliau išlaikyti mūsų ekonomikos atsparumą iššūkių keliančioje geopolitinėje aplinkoje. Kaip ir bet kuri atvira ekonomika, nesame izoliuoti nuo išorinių turbulencijų, energijos kainų šuolio, o reaguodami į saugumo grėsmes regione ženkliai didinome krašto apsaugos finansavimą. Visa tai – reikšmingi ir jautrūs veiksniai viešųjų finansų požiūriu, tačiau Vyriausybė laikosi tik tvarių sprendimų kelio ir skiria didelį dėmesį ekonominę grąžą kuriančių sričių, tokių kaip gynybos pramonė, proveržiui. Tvarūs viešieji finansai kartu yra esminė sąlyga siekiant prioritetinių šiai Vyriausybei tikslų socialinės apsaugos ir atskirties mažinimo, viešųjų paslaugų kokybės, gynybos ir saugumo stiprinimo srityse. Todėl visi sprendimai ir toliau bus atsakingi, subalansuoti ir orientuoti į ilgalaikę naudą valstybei“, – teigia Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
„Nepaisant konflikto Artimuosiuose Rytuose keliamo ekonominio spaudimo, matome, kad Lietuvos ekonomika išlieka tvirta ir geba atlaikyti išorinius sukrėtimus. Mūsų užduotis – šį atsparumą paversti ilgalaikiu pranašumu stiprinant investicijas, produktyvumą ir užtikrinant tvarius viešuosius finansus. Nors situacija šiuo metu yra ganėtinai pozityvi ir stabili, žiūrėdami į priekį suprantame, kad augant gynybos išlaidų poreikiams ir susiduriant su visuomenės senėjimo iššūkiais, reikės struktūrinių bei nuoseklių sprendimų, siekiant išlaikyti Lietuvos ekonomiką tvaraus augimo kelyje ir ateityje“, – teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Numatomas Lietuvos ekonomikos augimas šiemet ir toliau bus solidus bei vienas sparčiausių regione, tačiau stebimas energijos kainų sukrėtimas gali kelti iššūkių šalies ūkio plėtrai. Todėl svarbu gausiau investuoti į inovacijas ir technologijas, ypač eksportuotojams, taip išlaikant konkurencingumą aukšta produktų ir paslaugų kokybe. Čia svarbus ir politikos formuotojų vaidmuo įgalinant investicijas – turime ir toliau gerinti verslo prieigą prie finansavimo, plėsti finansų ir kapitalo rinkas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
2025 m. Lietuvos ekonomika augo 2,9 proc., daugiausia dėl vidaus paklausos, darbo užmokesčio ir pensijų augimo, didesnių valdžios sektoriaus išlaidų ir palankesnių finansavimosi sąlygų. TVF, remdamasis pagrindiniu prognozių scenarijumi, numato, kad 2026 m. ekonomikos augimas taip pat turėtų siekti 2,9 proc.
Kainų augimas 2025 m. sudarė 3,4 proc., o šiemet TVF numato paspartėjimą iki 5,2 proc., daugiausia dėl išaugusių energijos kainų, mokestinių pakeitimų ir stiprios vidaus paklausos, tačiau vidutiniu laikotarpiu infliacija turėtų normalizuotis.
Ekonomikos perspektyvas gaubia rizikos ir didelis neapibrėžtumas: TVF vertinimu, ekonomikos augimas gali būti ir lėtesnis, o kainų augimas – spartesnis. Geopolitinės įtampos ir galimi prekybos sutrikimai gali didinti energijos kainas, trikdyti tiekimo grandines ir silpninti išorės paklausą, taip keldami spaudimą kainoms ir slopindami ekonominį aktyvumą. Vidaus veiksniai – pavyzdžiui, spartesnis II pensijų pakopos lėšų atsiėmimas, – gali skatinti paklausą ir taip papildomai prisidėti prie kainų augimo.
TVF pabrėžia struktūrinius iššūkius darbo rinkoje: nors darbo užmokestis sparčiai kyla ir laisvų darbo vietų lygis ir toliau išlieka aukštas, nedarbo lygis tebėra padidėjęs, ypač regionuose.
Tokią situaciją daugiausia lemia populiacijos amžėjimas bei darbo rinkos poreikių neatitinkantys darbuotojų įgūdžiai. Todėl TVF rekomenduoja stiprinti švietimo, profesinio mokymo, perkvalifikavimo priemones bei koreguoti nedarbo išmokų modelį, didinant paskatas likti darbo rinkoje. Taip pat svarbu efektyviau nagrinėti užsieniečių prašymus išduoti leidimus dirbti ir stiprinti imigrantų integraciją. Regioninio mobilumo kliūčių mažinimas – gerinant susisiekimą, didinant įperkamo būsto pasiūlą ir kokybę didžiuosiuose miestuose – dar labiau prisidėtų prie užimtumo ir produktyvumo didinimo.
Viešųjų finansų srityje TVF atkreipia dėmesį, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas padidėjo iki 1,8 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola paaugo beveik iki 40 proc. BVP. Remiantis TVF baziniu prognozių scenarijumi, viešoji skola toliau augs ir 2030 m. sudarys 55 proc. BVP dėl didesnių gynybos, socialinių ir su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų.
Siekiant stabilizuoti viešosios skolos augimą, TVF rekomenduoja padengti išaugusias ilgalaikes išlaidas tvariomis papildomų mokestinių pajamų priemonėmis ir kryptingesniu išlaidų prioritetų peržiūrėjimu. Fondo vertinimu, Lietuvoje mokestinės pajamos tebėra santykinai mažesnės nei daugelyje Europos valstybių, o galimybės reikšmingai mažinti išlaidas nebloginant pagrindinių viešųjų paslaugų kokybės yra ribotos. Todėl fiskalinio tvarumo stiprinimas pirmiausia turėtų remtis ilgalaikėmis pajamų priemonėmis – plečiant nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir didinant tarifus, stiprinant gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, ribojant pelno mokesčio ir akcizų lengvatas, taip pat mažinant PVM mokesčio atotrūkį. Išlaidų pusėje TVF rekomenduoja valdyti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondo augimą, tikslingiau teikti socialines išmokas, ir optimizuoti išlaidas sveikatos ir švietimo sektoriuose.
TVF taip pat pažymi poreikį stiprinti pensijų sistemą, siekiant užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir pakankamas gyventojų pajamas senatvėje. Pasak Fondo, visuomenės amžėjimas reikšmingai didins viešąsias išlaidas pensijoms, o naujosios reformos sudarytos galimybės savanoriškai dalyvauti papildomame kaupime, anksčiau atsiimti sukauptas lėšas ir daryti įmokų pertraukas sumažins būsimų pensijų pakeitimo normas ir prisidės prie spaudimo viešiesiems finansams ateityje. TVF vertinimu, svarbu tausoti „Sodros“ rezervą ateičiai bei išlaikyti valdžios skatinamąsias įmokas kaupiantiesiems II pensijų pakopoje, o ilguoju laikotarpiu reikėtų kompleksiškos pensijų sistemos peržiūros, įskaitant priemones, sustiprinančias II pensijų pakopą ir priartinančias Lietuvos pensijų sistemą prie gerųjų Europos pavyzdžių.
TVF pažymi, kad Lietuvos finansų sistema išlieka stabili, o bankų sektorius – gerai kapitalizuotas, likvidus ir pelningas. Spartėjantis skolinimas įmonėms ir namų ūkiams prisideda prie aktyvumo būsto rinkoje. Finansinė plėtra lemia ciklinių rizikų padidėjimą, tačiau sisteminės rizikos šiuo metu yra suvaldytos – šalyje įsiskolinimas yra žemas, skolininkų turto kokybė – aukšta, o bankai turi didelius kapitalo ir likvidumo rezervus. Fondo vertinimu, jei kredito ir būsto kainų augimas toliau spartėtų, makroprudencinė politika turėtų reaguoti į potencialias rizikas finansiniam stabilumui – pavyzdžiui, galėtų būti didinama anticiklinio kapitalo rezervo norma.
TVF pabrėžia, kad spartesniam produktyvumo augimui būtina gerinti įmonių prieigą prie įvairesnių finansavimo šaltinių ir skatinti technologijų diegimą. Fondo vertinimu, ribota prieiga prie finansavimo varžo įmonių galimybes plėstis ir investuoti į skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą bei kitus technologinius atnaujinimus. Todėl svarbu toliau plėtoti nebankinio finansavimo kanalus, gilinti vidaus ir ES kapitalo rinką, plėsti alternatyvius finansavimo šaltinius (rizikos kapitalą, sutelktinį finansavimą), taip pat toliau veiksmingai naudotis nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimu bei ES finansinėmis priemonėmis. TVF taip pat pažymi, kad energetinio atsparumo stiprinimas – didinant atsinaujinančiosios energijos, kaupimo ir elektros tinklų pajėgumus – padėtų mažinti įmonių pažeidžiamumą išoriniams energijos kainų sukrėtimams ir palaikytų Lietuvos konkurencingumą.
TVF narė Lietuva yra nuo 1992 m. Šiuo metu TVF priklauso 191 šalis. Kasmetinės šalies konsultacijos su TVF vyksta pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, kuris įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir pasaulio finansinį bei ekonominį stabilumą.
