Laboratorinių tyrimų rezultatai šiandien daugeliui tapo lengvai pasiekiami – vos atlikus tyrimus, jų rodiklius dažnai galime matyti telefono ekrane ar savitarnoje. Tačiau kartu atsiranda ir kita problema: žmonės vis dažniau bando rezultatus interpretuoti savarankiškai, lygina juos su artimųjų, draugų ar net kitų laboratorijų rodikliais, atsakymų ieško internete ar dirbtinio intelekto įrankiuose, todėl neretai be reikalo sunerimsta.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vien tik pamatyti skaičių šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ dar nereiškia, jog žmogus serga.
„Laboratorinių tyrimų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis labai retai leidžia objektyviai įvertinti situaciją“, – teigia gydytoja.
Kodėl „norma“ ne visada reiškia normą?
Anot specialistės, žmonės dažnai klaidingai mano, kad tyrimų rezultatai privalo idealiai tilpti į laboratorijoje nurodytas ribas, tiksliai atitikti lūkesčius ir simptomus. Tačiau realybėje taip būna ne visada.
„Referentinės ribos sudaromos pagal didelės sveikų žmonių grupės rezultatus. Įprastai jos apima apie 95 proc. populiacijos rodiklių, todėl maždaug 5 proc. visiškai sveikų žmonių kai kurie rodikliai gali būti šiek tiek aukštesni arba žemesni už nustatytas ribas“, – aiškina E. Marciuškienė.
Dėl to nedideli nukrypimai ne visada reiškia ligą ar rimtą sutrikimą. Pasak gydytojos, vertinant rezultatus svarbu ne tik pats skaičius, bet ir nukrypimo dydis, simptomai bei kitų tyrimų visuma.
„Kelių susijusių rodiklių pokyčiai vienu metu dažniausiai yra reikšmingesni nei vienas nežymiai pakitęs tyrimas. Todėl gydytojai dažnai skiria ne vieną, o kelis tarpusavyje susijusius tyrimus“, – sako ji.
Kodėl nereikėtų lyginti tyrimų iš skirtingų laboratorijų?
Socialiniuose tinkluose neretai galima pamatyti diskusijų, kai žmonės lygina skirtingose laboratorijose atliktų tyrimų rezultatus ir stebisi, kodėl jie nėra identiški. Vis dėlto laboratorinės medicinos gydytoja pabrėžia, kad tam įtakos gali turėti daugybė veiksnių.
„Skirtingos laboratorijos gali naudoti nevienodus tyrimų metodus, reagentus ar analizatorius. Laboratoriniai reagentai yra specializuotos cheminės medžiagos arba biologiniai junginiai, naudojami tyrimuose, siekiant aptikti, išmatuoti arba sąveikauti su mėginyje esančiomis medžiagomis. Šią sąveiką gali paveikti labai daug veiksnių, todėl tam tikri rezultatai gali nežymiai skirtis, nors bendra klinikinė reikšmė išlieka ta pati“, – aiškina E. Marciuškienė.
Dėl šios priežasties, jei svarbu stebėti rodiklių pokyčius laikui bėgant, rekomenduojama tyrimus atlikti toje pačioje laboratorijoje.„Dinaminis stebėjimas tampa daug tikslesnis, kai tyrimai atliekami tuo pačiu metodu ir rezultatai pateikiami tais pačiais vienetais“, – pažymi specialistė.
Tyrimų rezultatams įtakos turi net miegas ir sportas
Anot gydytojos, laboratorinių tyrimų rezultatus gali paveikti ne tik ligos, bet ir įprasti kasdieniai dalykai. „Tyrimams įtakos gali turėti mityba, fizinis krūvis, stresas, miego trūkumas, paros metas ar net sezoniškumas. Kai kurie rodikliai gali pakisti po intensyvios treniruotės, ilgiau nevalgius ar vartojant tam tikrus papildus“, – sako E. Marciuškienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai pamiršta paminėti vartojamus papildus ar vitaminus, nors jie gali turėti reikšmingos įtakos rezultatams.
„Pavyzdžiui, didesnės biotino dozės gali paveikti kai kurių laboratorinių tyrimų tikslumą. Todėl prieš atliekant tyrimus svarbu laikytis laboratorijos pateiktų rekomendacijų ir informuoti specialistus apie vartojamus preparatus“, – teigia gydytoja.
Vienas rezultatas dar neparodo visos situacijos
Pasak specialistės, viena dažniausių klaidų – bandymas vertinti tyrimus atskirai nuo bendros žmogaus būklės.
„Laboratorinis tyrimas nėra diagnozė. Tai vienas iš įrankių, padedančių gydytojui įvertinti situaciją kartu su simptomais, apžiūra ir kitais tyrimais“, – pabrėžia E. Marciuškienė.
Kartais rezultatai gali patekti į vadinamąją „pilkąją zoną“, kai jie nėra normalūs ar patologiniai, o yra paribiniai.
„Tokiais atvejais tyrimai dažnai kartojami po tam tikro laiko ir vertinama rodiklių dinamika. Būtent pokyčiai laikui bėgant dažnai suteikia daugiau informacijos nei vienas atskiras rezultatas“, – aiškina „Antėja“ specialistė.
Anot jos, svarbiausia, gavus neįprastą rezultatą, nepanikuoti ir nebandyti diagnozuoti ligų interneto ar dirbtinio intelekto pagalba.
„Laboratoriniai tyrimai yra labai svarbi diagnostikos dalis, tačiau jų interpretavimas reikalauja platesnio vertinimo. Kilus klausimams visuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju ar laboratorijos specialistu, kuris padės tinkamai suprasti tyrimų reikšmę“, – sako laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė.
