Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta nauja paroda „Migruojantys menininkai“. Joje pristatomi retai kartu eksponuojami transatlantinės ir kontinentinės migracijos kryptis pasirinkusių Lietuvos išeivijos menininkų darbai bei gyvenimo istorijos. Ši ekspozicija – retrospektyvinė kelionė sekant mūsų šalies menininkų pėdsakais toli už tėvynės ribų per devynis XX a. dešimtmečius.
„Paroda apžvelgia laikotarpį nuo XX a. 2-ojo dešimtmečio studijų Paryžiaus akademijose iki modernizmo viršūnių ir egzilio brandos šimtmečio pabaigoje. Tai pasakojimas apie menininką-klajoklį, kuris nešasi savo namus drobėje, molyje ar grafikos lakšte, laviruodamas tarp sienų ir politinių lūžių“, – sako lietuvių išeivijos dailės ir menininkų migracijos tyrėja, dailės istorikė prof. dr. Rasa Žukienė, naująją parodą kuruojanti kartu su menotyrininkėmis dr. Ieva Burbaite bei Emilija Vanagaite.
Migrantų istorijos ir kūriniai – pagal geografines kryptis
Ekspozicijos ašis – geografinis ir kūrybinis poslinkis. Pasakojimas prasideda tarpukario Paryžiuje, tapusiame lietuvių modernizmo lopšiu. Čia lietuviška pasaulėjauta susidūrė su Vakarų modernizmu. Kita stotelė – Freiburgas. Karo į Vokietiją nublokšti Freiburgo dailės ir amatų mokyklos kūrėjai ir lankytojai kultūrinį tęstinumą išsaugojo net laikinosiose stovyklose. Galiausiai – atsivėrę Vakarų horizontai: į JAV pasitraukę ar Prancūzijoje likę dailininkai išugdė savitą, laisvą, nors dažnai ir nostalgišką kūrybos braižą. Parodoje pristatomi brandžiausi jų darbai, gimę įleidus šaknis Amerikos didmiesčiuose, Europos sostinėse ar Pietų Afrikoje, kur prieglobstį rado Pranas Domšaitis.
Menas nėra prabanga – tai atsakomybė visuomenei ir dovana ateities kartoms
„Nors parodos eksponatai sukurti ne Lietuvoje, jie ir jų autorių istorijos – neatsiejama mūsų kultūros dalis. Vienas esminių muziejaus tikslų yra lituanistinio paveldo sugrąžinimas ir viešinimas, tad mūsų dėka nemažai šios parodos eksponatų įvairiausiais keliais grįžo į autorių tėvynę“, – sako „Tartle“ direktorė Jurgita Semenauskienė.
Tarp ryškiausių pavyzdžių – Jono Rimšos paveikslai. Gausi jų kolekcija 2008 m. pasiekė Lietuvą po „Tartle“ steigėjo Rolando Valiūno pažinties su Argentinoje gyvenusia menininko seserimi. R. Valiūno nuostabai, ji, sulaukusi daugiau nei 90 metų ir visą gyvenimą praleidusi svetimoje šalyje, vis dar puikiai kalbėjo lietuviškai. „Jos vienintelis noras buvo, kad Rimšos darbai grįžtų į tėvynę“, – prisimena kolekcininkas.
Kiek vėliau, 2014-aisiais, talkinant lietuvių bendruomenei Argentinoje, į Lietuvą grįžo ir keturios Mato Menčinsko skulptūros, sukurtos iš egzotiškos Pietų Amerikoje augančio kebračo medienos. Beje, viena kolekcijos skulptūrų – „Motinystė“ – turi ir neabejotiną istorinę vertę: tai ilgą laiką dingusia laikyta reprezentacinė Argentinos lietuvių dovana tuomečiam premjerui Juozui Tūbeliui. „Šioje parodoje pasiteisina mano mėgstama frazė: menas nėra prabanga, tai atsakomybė visuomenei ir dovana ateities kartoms“, – teigia muziejaus steigėjas.
Platesnis žvilgsnis į migraciją
Nors priežastys, dėl kurių parodos herojams teko pasitraukti iš Lietuvos, sudėtingos, migracija skatino idėjų sklaidą, o menininkams klajojant, kartu keliavo žinios, patirtys, autoritetų įtakos ir meninės ambicijos.
„Ši paroda tapo proga į migracijos reiškinį pažvelgti plačiau. Nesuklysiu sakydama, kad migracijos klausimas mus supa kasdien, neretai ir su neigiamomis konotacijomis. Bet ši paroda ne tik apie migraciją kaip praradimą – ji pasakoja ir apie ieškojimus, atradimus, pasaulyje lietuvių paliktus įspaudus. Atsigręždami į istoriją, galime pamatyti, kokią teigiamą įtaką turėjo tokie likimo vingiai, ir su tokiu žinojimu žvelgti į dabartį“, – kalba kuratorė E. Vanagaitė.
Parodos intriga
Viena naujosios parodos intrigų – 2026 m. žiemą nedideliame Londono aukcione įsigytas Simone Petitjean portretas, 1947-aisiais nutapytas Romos karališkąją dailės akademiją baigusios Irenos Jackevičaitės-Petraitienės. „Jautri šio kūrinio istorija liudijašiltus administracijos ir lietuvių karo pabėgėlių ryšius Kempteno DP stovykloje, kur buvo susitelkusi gausi lietuvių bendruomenė. Nutapytoji – Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos (UNRRA) vicedirektoriaus Claude’o Petitjean sutuoktinė, medicinos sesuo Simone“, – pasakoja I. Burbaitė.
Įrašas paveikslo kampe byloja, kad šis portretas – padėka Petitjean šeimai už rūpestį Kemptene atsidūrusiais lietuviais. Pasak I. Burbaitės, svarbu ir tai, kad iki šiol I. Jackevičaitės-Petraitienės kūrybos pavyzdžių nacionaliniuose rinkiniuose turėjome vos keletą. Ryškiausias jų – Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas paveikslas „Pavergtoji Vilnija“, tarpukariu tapęs kone ikonine prarastos sostinės alegorija.
„Simone portretas tik patvirtina, kad I. Jackevičaitė-Petraitienė buvo išties talentinga tapytoja. Taigi, parodoje Lietuvos menininkų migracijos patirtys atskleidžiamos anaiptol ne kaip netekčių ar nepateisintų lūkesčių istorija. Migracija ir anuomet, ir dabar yra modernios bei dinamiškos visuomenės sąlyga – tai pajusti kviečiame ir parodos lankytojus“, – pažymi parodos kuratorė I. Burbaitė.
Asmenybių ir istorijų dėlionė
Parodoje „Migruojantys menininkai“ – daugiau nei 100 kūrinių ir dokumentų. Jie atveria individualias menininkų gyvenimo ir kūrybos istorijas ir kartu dėlioja kaleidoskopišką migranto patirties vaizdą plačiąja prasme. Ekspozicijoje pristatomi ne tik žymiausių Lietuvos menininkų – Prano Domšaičio, Žako Lipšico, Jono Meko, Jono Rimšos, Kazio Varnelio, Viktoro Vizgirdos, Kęstučio Zapkaus – kūriniai, bet ir mažiau pažintų autorių – Onos Dokalskaitės-Paškevičienės, Irenos Jackevičaitės-Petraitienės, Mykolo Paškevičiaus, Alberto Veščiūno ir kitų – kūryba.
Parodą bus galima lankyti nuo birželio 2 d. iki kitų metų gegužės
Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ saugoma viena didžiausių privačių meno kolekcijų Centrinėje Europoje. Kone 8 tūkst. objektų apimanti lituanistinė kolekcija – tai tapybos, skulptūros, istorinės ir meninės grafikos darbai, žemėlapiai, knygos, auksakalystės pavyzdžiai, fotografijos ir įvairūs istoriniai artefaktai. 2018 m. atidarytame muziejuje Lietuvos praeitis, jos socialinis, politinis ir meninis kontekstas pristatomas per dailės kūrinius ir kitus vizualinius šaltinius. Muziejuje nuo atidarymo jau apsilankė per 27 tūkst. svečių. Galimybę lankytojams pažinti meną atvėręs „Tartle“ įkūrėjas yra meno kolekcioninkas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas.
xxx
Nuotraukų autorius – Jonas Balsevičius
