Oro pavojaus pranešimai Lietuvoje priminė, koks tokioje situacijoje svarbus yra žinojimas, kur slėptis, kaip elgtis išgirdus perspėjimą ir kaip padėti šalia esančiam vaikui ar nerimaujančiam žmogui. Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad civilinės saugos žinias gyventojai gali pasitikrinti spręsdami „Esminį testą“, kurį jau atliko daugiau nei 26 tūkst. žmonių, o jas papildyti ir praktiškai įtvirtinti – dalyvaudami civilinės saugos ekskursijose ir edukacijose.
Pastarieji įvykiai dar kartą priminė mums, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms prasideda dar iki sulaukiant pavojaus signalo, teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė.
„Kai perspėjimas jau pasiekia tavo telefoną, nebėra laiko aiškintis, kur yra artimiausia priedanga ar ką pasiimti per tas keletą minučių einant pro duris. Būtent todėl mūsų civilinės saugos edukacijose daug dėmesio skiriame praktiniams dalykams: kaip elgtis išgirdus pavojaus sirenas, kaip susidaryti šeimos veiksmų planą, kur ieškoti artimiausių priedangų bei kaip veikti pagal „dviejų sienų“ taisyklę. Laiku atlikti namų darbai palieka mažiau vietos nerimui ir daugiau vietos aiškiam veikimui“, – sako I. Dirmaitė.
Ką svarbu žinoti apie priedangas
Priedanga – tai vieta, skirta trumpalaikei gyventojų apsaugai oro pavojaus, sprogimų, apšaudymo ar kitų grėsmių metu. Ji gali padėti sumažinti sužeidimų riziką nuo skeveldrų, sprogimo bangos ar griūvančių pastato dalių. Priedangoje žmogui gali tekti praleisti iki kelių valandų, priklausomai nuo situacijos ir atsakingų institucijų nurodymų.
Artimiausių priedangų vietas šalia namų ar darbo rekomenduojama pasitikrinti iš anksto, nelaukiant perspėjimo žinutės. Jų tinklą galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms portale LT72.lt, LT72 programėlėje, savivaldybių žemėlapiuose, o Vilniaus gyventojai informaciją gali sekti ir programėlėje KOVAS. Rekomenduojama žinoti ne vieną, o kelias galimas vietas šalia namų, darbovietės ar vaikų ugdymo įstaigos.
„Keliaujant į priedangą svarbu turėti būtiniausius daiktus, kurie padėtų saugiai ir ramiai išbūti joje tiek, kiek reikės. Vertėtų su savimi turėti vandens buteliuką, gerai pakrautą telefoną, asmens dokumentą, piniginę ar bent šiek tiek grynųjų pinigų, taip pat gydytojų paskirtų nuolat vartojamų vaistų – pavyzdžiui, nuo kraujospūdžio, alergijos ar astmos. Jei yra galimybė, rekomenduojama turėti ir papildomą nešiojamą bateriją, telefono įkrovimo laidą ir radijo imtuvą informacijai per nacionalinį transliuotoją sekti“, – teigia I. Dirmaitė.
Jei priedanga yra per toli ar tuo metu neprieinama, reikėtų ieškoti artimiausios saugesnės vietos – rūsio, požeminės automobilių aikštelės, pastato vidinės dalies arba patalpos, atitinkančios vadinamąją „dviejų sienų“ taisyklę. Patalpas turi supti dviguba siena – viena vidinė, kuri yra be langų, o kita išorinė. Tai gali būti, pavyzdžiui, gyvenamose patalpose esantis vonios kambarys ar sandėliukas.
Kaip padėti vaikui ar jautresniam žmogui
Krizės metu svarbi ne tik fizinė saugi vieta, bet ir žmonių emocinė reakcija. Ypač tai aktualu, kai šalia yra vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ar žmonių, kurie jaučia didesnį nerimą. Tokiose situacijose aplinkinių ramus, aiškus ir nuoseklus elgesys gali padėti sumažinti įtampą.
Vaikams reikėtų trumpai ir pagal jų amžių paaiškinti, kas vyksta, vengiant gąsdinančių detalių. Svarbiausia jiems priminti, kad jie yra saugioje vietoje, nėra vieni, o šalia esantys suaugusieji žino, ką daro, ir jais pasirūpins. Nurimti gali padėti pažįstamos veiklos – tylūs žaidimai, pasaka, paprasti kvėpavimo pratimai ar dėmesio nukreipimas į aplinką.
Padedant nerimo apimtam suaugusiajam, nereikėtų kartoti frazių „nusiramink“ ar „nėra ko bijoti“, nes jos dažnai nepadeda ir gali dar labiau sustiprinti įtampą. Veiksmingiau kalbėti lėtai, ramiai ir aiškiai, įvardyti, kad žmogui baisu, bet jis nėra vienas, ir pasiūlyti atlikti kelis paprastus veiksmus vieną po kito: atsisėsti, lėtai kvėpuoti, atsigerti vandens, įvardyti kelis aplink matomus daiktus.
Praktiniai įgūdžiai padeda veikti ramiau
Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad pasirengimas krizėms nėra vienkartinis veiksmas. „Esminis testas“ padeda pasitikrinti bazines žinias, o jas papildyti būtina ir praktiniais įgūdžiais.
Balandžio ir gegužės mėnesiais Lietuvos Raudonojo Kryžiaus civilinės saugos ekskursijose ir edukacijose jau sudalyvavo daugiau nei 10 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Civilinės saugos ekskursijos ir edukacijos taip pat organizuojamos ir nuotoliniu būdu.
Registruotis į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizuojamus civilinės saugos ekskursijas ir edukacijas gyventojai gali interneto svetainėje redcross.lt.
