Pranešimas spaudai, 2026 m. gegužės 30 d. (Naujienos ● Nuotraukos● Transliacijos ir vaizdo įrašai)
NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija vyko Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose 2026 m. gegužės 29 d. – birželio 1 d.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šiandieniniame NATO PA Politinio komiteto posėdyje pristatė pirmąjį pranešimą apie Lietuvos strateginius prioritetus NATO ir naujas saugumo priemones.
Savo kalboje p. Budrys teigė, kad geopolitinė tvarka, užtikrinusi pasaulinį stabilumą dešimtmečius, keičiasi, plečiantis nestabilumo zonoms, autoritarinėms valstybėms tampant vis kategoriškesnėms, o galios politika grįžtant į madą.
„Rusija bando destabilizuoti ir įbauginti mus bei išbandyti mūsų atsparumą, budrumą ir ryžtą. Visų pirma, ji siekia atgrasyti mus nuo paramos Ukrainai. Rusija, kartu su savo margu autoritarinių bendrininkų tinklu, tęsia bandymus suskaldyti ir pertvarkyti euroatlantinio saugumo architektūrą, kad ji atitiktų jos pačios strateginius ir grobuoniškus interesus“, – pabrėžė p. Budrys. Jis atkreipė dėmesį, kad neseniai įvykę bepiločių orlaivių įsibrovimai į Baltijos šalių ir kitų sąjungininkų oro erdvę kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo visame NATO rytiniame flange, ir paragino imtis vieningo, visapusiško ir patikimo atsako.
„Lietuva ir toliau imasi veiksmų nacionaliniu lygiu, kad sustiprintų savo oro gynybą. Mūsų individualios ir kolektyvinės pastangos – visų pirma, prioritetinės investicijos, patobulintas koordinavimas ir procedūros, patikslinta teisinė bazė ir papildomų pajėgumų dislokavimas prioritetiniuose sektoriuose – yra būtinos norint spręsti šiuos iššūkius“, – sakė p. Budrys. Kalbėdamas apie naujas bendras saugumo priemones, p. Budrys paragino NATO sustiprinti savo budrumo veiklą Baltijos jūroje, dislokuoti papildomus oro stebėjimo pajėgumus, įskaitant kinetinius ir nekinetinius kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumus, ir pereiti nuo NATO oro policijos prie oro gynybos, įskaitant gynybą nuo bepiločių orlaivių. P. Budrys taip pat pabrėžė poreikį stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę bei bendradarbiavimą gynybos pramonėje, taip pat greitai įgyvendinti Rytinio flango atgrasymo iniciatyvą.
„NATO Parlamentinės Asamblėjos darbas atlieka svarbų vaidmenį stiprinant sąjungininkų vienybę ir padedant išlaikyti tvirtą visuomenės paramą sudėtingiems, bet būtiniems sprendimams, reikalingiems patikimai kolektyvinei gynybai. Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimas suteiks svarbią galimybę parodyti, kad NATO ir toliau yra visiškai pajėgi apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. Mūsų priešininkai vertins mus pagal darbus, o ne pagal žodžius“, – sakė p. Budrys.
P. Budrys apibrėžė trigubą kelią į priekį: išlaikyti vienybę, stiprinti Europos gynybą ir palaikyti paramą Ukrainai. Jis pažymėjo, kad nėra kito būdo spręsti kritinius pajėgumų trūkumus ir stiprinti gynybos pramonę, kaip tik žymiai ir skubiai padidinti Europos išlaidas gynybai. „Todėl skubus Europos gynybos pramonės stiprinimas nėra pasirinkimas – tai būtina“, – pabrėžė p. Budrys.
Jis pažymėjo, kad stiprus JAV buvimas Europoje išlieka nepakeičiamas, tiek kaip atgrasymo priemonė, tiek kaip matoma sąjungininkų ryžto išraiška. „Kalbant apie mūsų pačių stipresnę gynybą, mūsų artimiausias tikslas yra užtikrinti, kad europiečiai taptų pajėgiais JAV saugumo partneriais – lygiais suinteresuotaisiais dalyviais, prisiimančiais didesnę atsakomybę už savo pačių gynybą“, – pabrėžė jis.
P. Budrys pareiškė, kad naujas Europos saugumo modelis turėtų būti ir bus formuojamas Ukrainai aktyviai dalyvaujant. „Taip pat labai svarbu, kad NATO toliau remtų Ukrainą per Prioritetizuotą Ukrainos poreikių sąrašą ir kitas iniciatyvas. Tačiau parama negali remtis tik saujelės sąjungininkų pečiais. […] Tuo pat metu turime pasimokyti iš Ukrainos – skubiai ir rimtai. Jos sunkiai įgytos pamokos turi būti išmoktos, paverstos veiksmais ir atsispindėti mūsų pačių gynybinėje pozicijoje. Ukrainos integracija į Europą turi būti progresyvi ir tvari, o Ukrainos narystė ES būtų stipriausia nemilitarinė saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek Europai“, – sakė p. Budrys. Jis pabrėžė, kad Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų nusiųsti aiškią žinią tiek mūsų sąjungininkams, tiek mūsų priešininkams: NATO išlieka vieninga, stipri ir pajėgi apginti savo žmones, savo teritoriją ir savo vertybes.
NATO PA Politinio komiteto posėdyje pranešimus taip pat skaitė NATO PA Politinio komiteto generalinė pranešėja Natalia Pouzyreff, Rytų studijų centro direktoriaus pavaduotoja ir Saugumo ir gynybos departamento vadovė Justyna Gotkowska ir NATO Rusijos politikos koordinavimo skyriaus vadovė dr. Stella Adorf.
Ryšius su Indija, NATO strateginius interesus ir parlamentinės diplomatijos vaidmenį apžvelgė NATO PA pakomitečio dėl NATO partnerysčių pranešėjas Tim Roca ir Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos (LSE) tarptautinių santykių docentas dr. Rohanas Mukherjee.
Tema „Aukštoji Šiaurė dėmesio centre: strateginiai imperatyvai transatlantinei bendruomenei“ buvo nagrinėjama Politinio komiteto popietiniame posėdyje. Apžvalgas pateikė Iris A. Ferguson, Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos, Rusijos ir Eurazijos programos vyresnioji bendradarbė, ir Simona Malpezzi, NATO PA Transatlantinių santykių pakomitečio pranešėja.
Komiteto posėdžiai ir plenarinė sesija tiesiogiai transliuojami Seimo svetainėje ir „YouTube“ kanaleAtviras Seimas. Nuotraukos iš visų renginių skelbiamos Seimo Flickrpaskyroje ir gali būti laisvai naudojamos, nurodant šaltinį: Nuotrauka Olga Posaškova, Viktorija Chorna, Ūla Liškevičiūtė arba Lina Žižliauskaitė.
Daugiau naujienų apie NATO PA pavasario sesiją Vilniuje 2026 m. gegužės 30 d. – birželio 1 d. rasite ČIA.
Lietuva paskutinį kartą priėmė NATO PA pavasario sesiją 2022 m., kai ji buvo skubiai perkelta iš Kyjivo į Vilnių po Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
