Gegužės 28 d. Markose šalia Varšuvos pašventinta KPD iniciatyva, pastangomis ir lėšomis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) mirties vietoje pastatyta šiam kūrėjui skirta meninė-sakralinė kompozicija su žemaitišku koplytstulpiu ir stogastulpiu (autoriai – tautodailininkas Antanas Vaškys, architektai Geddiminas Antanas Sakalis, Vaidotas Paliulionis).
Koplytstulpiu ir stogastulpiu šalia buvusio Raudonojo dvaro (Cerwony dwor) ligoninės-sanatorijos pastato K. K. Čiurlionio atminimą pasirinkta neatsitiktinai. Šie kryždirbystės kūriniai meninėje-sakralinėje kompozicijoje įkvėpti M. K. Čiurlionio paveikslo „Žemaičių koplytstulpiai”. Kryždirbystės tradicija Lietuvoje įrašyta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pagal tradiciją, visi kryždirbystės kūriniai turi būti pašventinti. Ši misija buvo patikėta Markų kunigui Jacekui Pielakui.
M. K. Čiurlionio tiltai kultūrinei bendrystei
Renginyje kalbėję Lenkijos kultūros įstaigų, savivaldos atstovai pažymėjo, kad K. Čiurlionį su Varšuva siejo studijos, svarbus kūrybos etapas, čia jis surengė savo pirmąją parodą. Markų miesto viceburmistras šiltais žodžiais kreipęsis į susirinksiuosius, pabrėžė, kad iškilusis, Europos kultūrinėje erdvėje ryškų pėdsaką palikęs menininkas tiesia bendrystės tiltus tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ir tų ženklų Markose yra ir daugiau – Markų kultūros centre galima susipažinti ir su M. K. Čiurlionio kūryba, su dabarties menininkų darbais, kurie interpretuoja žymiojo menininko kūrybą.
Renginyje kalbėjęs Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lenkijoje Valdemaras Serapinas išreiškė viltį, kad kada nors pastatas, kuriame mirė M. K. Čiurlionis, bus sutvarkytas, o jame išvysime M.K. Čiurlionio darbų parodą. Menininko atminimą įamžinusia menine-sakraline kompozicija pasidžiaugė sveikinimo žodį tarusi Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Renata Kurmin.
Renginį sušildė renginio vedėjos Eglės Gelažiūrės-Pranevičienės atliktos liaudies dainos.
Prie pastato, kuriame mirė M. K. Čiurlionis, buvo padėtos gėlės, papuoštos Lietuvos ir Lenkijos valstybinių vėliavų simbolika. Raudoną rožę menininkui skyrė ir Lenkijoje garsi jo kūrybos tyrėja lenkų vertėja, žurnalistė, leidėja Jadwiga Siwuda-Sedlecka, 1997 m. įkūrusi M. K. Čiurlionio kultūros ir mokslo draugiją, propaguojančią jo kūrybą bei organizuojančią keliones jo pėdomis. Ji taip pat parašė ir 1996 m. išleido M. K. Čiurlionio biografiją lenkų kalba „Varšuvos preliudas”.
Atminimo lenta ant buvusios ligoninės-sanatorijos pastato, kuriame mirė M. K. Čiurlionis, buvo atidengta 1975 m., kai M. K. Čiurlionio 100-osios gimimo metinės buvo įtrauktos į UNESCO minimų sukakčių programą. Lentoje įrašytas tekstas: „W tym domu prebywal i tu amarl swny artysta, malarz i kompozytor litewski Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1875–1911” (Šiame name gyveno ir mirė garsus lietuvių menininkas, tapytojas, kompozitorius M. K. Čiurlionis).
Apie sielos sparnus
Tekstas meninėje-sakralinėje kompozicijoje su M. K. Čiurlionio citata lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis – „Kuo plačiau žmogaus siela sparnus išskleis, kuo didesnį ratą apsuks, …tuo laimingesnis bus žmogus” – įrašytas ant toną sveriančios corten plieno (natūraliai palaipsniui rūdijančio metalo) plokštės. Tai su ąžuoliniais dirbiniais sudaro vientisą spalvinę visumą.
Citatą kompozicijai parinko M. K. Čiurlionio kūrybą tyrinėjantis profesorius Radoslawas Okulicz-Kozarynas. Tai žymus lenkų literatūrologas, dirbantis A. Mickevičiaus lenkų ir klaiskinės filologijos fakultete Poznanėje. Jis laikomas vienu svarbiausių užsienio tyrėjų, nagrinėjančių M.K. Čiurlionio kūrybą. Jis parašė reikšmingą monografiją apie M. K. Čiurlionio kūrybą ir jos ryšius su lenkų moderniznu bei Jaunosios Lenkijos (Mloda Polska) judėjimu, tyrinėjo M. K. Čiurlionio simboliką, filosofines idėjas, romantizmo tradicijas ir ryšius su lenkų poetu Juliuszu Slowackiu. R. Okulicz-Kozaryno teigimu, Čiurlionio negalima aiškinti tik kaip lietuvių nacionalinio menininko. Profesorius pabrėžia, kad jo kūryba gimė platesniame Vidurio Europos kultūriniame lauke, kuriame susitiko lietuviškos, lenkiškos, europinio simbolizmo ir modernizmo tradicijos.
Kultūros paveldo departamento idėja
„Idėja taip įamžinti M. K. Čiurlionį kilo 2022-ųjų rudenį, kai Lietuvoje pradėta svarstyti, kaip paminėsime jo gimimo 150-ąsias metines. Kultūros paveldo departamento (KPD) delegacija kartu su Lenkijos kultūros ir paveldo, Lietuvos ambasados Lenkijoje bei Markų savivaldos vadovais apsilankė prie to pastato, kuriame paskutines dienas praleido M. K. Čiurlionis, – pasakojo KPD direktorius Vidmantas Bezaras. – Tada Markų savivaldybėje tarėmės dėl galimybių įpaveldinti ir tvarkyti pastatą bei įrengti jame genijui atminti skirtas patalpas, meninius akcentus. Tačiau pastatas dabar priklauso vienuolėms. Jo valdytojos (Zgromadzeniu Siostr Franciszkanek Rodziny Maryi) kategoriškai atsisakė bendradarbiauti, nesileido į jokias kalbas dėl pastato restauravimo ar kokių nors menininko įamžinimo ženklų įrengimo šalia pastato (ant apsilupusios sienos tik kabo M. K. Čiurlionio mirtį primenanti lenta). Po šio susitikimo ir gimė siūlymas, kaip alternatyva buvusiam, pastatyti atminimo ženklus greta įvažiavimo į vienuolyną. Deja, ilgokai laukėme atsakymo dėl tokios vietos, ji ne kartą buvo siūloma vis kitur. Biurokratinės procedūros išsitęsė iki pat 2025 metų pabaigos. Vis atsirasdavo naujų kliūčių tai įgyvendinti 2025-aisiais. Visgi, džiaugiamės, kad pavyko. Reikalai pajudėjo šias problemas aptarus Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime Vilniuje, o Lenkijos institucijoms ir Lietuvos ambasados atstovams aptarus Prezidento rezidencijoje Varšuvoje”.
Kaip pasakojo V. Bezaras, jis ir KPD specialistai Markuose lankėsi ne vieną kartą, čia pabuvojo ir Lietuvos Prezidentūros, ir Vyriausybės, ir Kultūros ministerijos atstovai, nes iš pradžių dar tikėta, kad prasmingiau būtų tvarkyti autentišką, nors ir labai apleistą pastatą, kuriame mirė M. K. Čiurlionis. Klausimas dėl Raudonojo dvaro – buvusios ligoninės pastato įtraukimo į Lenkijos Respublikos kultūros paveldo registrą ir apsaugos jam suteikimo dukart buvo aptartas kas porą metų vykstančiuose Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertų grupės susitikimuose. 2022 metais Markų savivaldybė pastatą buvo įtraukusi į vietinės reikšmės paveldo objektų sąrašą, kas draudžia griovimus be leidimo.
„Po dvejų metų su Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos pagalba pavykus apsaugos lygmenį kilstelėti aukščiau, atsirado galimybių gauti Lenkijos valstybės finansavimą. Tai statinį išgelbėjo nuo nugriovimo, bet parama pasinaudoti vienuolės atsisakė – motyvavo tuo, kad šioje teritorijoje jos jau buvo įkūrusios nuskriaustų mergaičių prieglaudą ir joms reikia statyti naują pastatą, o lankytojai teritorijoje nepageidaujami”, – pasakojo V. Bezaras.
Trejų metų biurokratinių kliūčių kelias
„Negalėdami niekaip menininko įamžinti ant konkretaus pastato sienos, ieškojome būdų, kaip tai padaryti kitur. Pamenu, besikalbant su kolega Alfredu Jomantu, kilo idėja įamžinti koplytstulpiais – tokiais, kokius M. K. Čiurlionis 1909 m. yra nutapęs savo paveiksle „Žemaičių koplytstulpiai”, – pasakojo V. Bezaras. – Beieškant tinkamo medžio meistro, pasirinktas Žemaitijos nacionaliniame parke gyvenantis tautodailininkas Antanas Vaškys, puikiai įvaldęs žemaitiškos kryždirbystės stilių, mokęsis iš garsiojo kryždirbio Stanislovo Riaubos. Ir labai džiaugiuosi, kad jis sutiko”.
Pirmąją vizualizacijos idėją sukūrė KPD specialistė, architektė Audronė Šolienė. Architektūrinius sprendimus įgyvendino G. A. Sakalio projektavimo firma. Architektai G. A. Sakalis ir V. Paliulionis apgalvojo kiekvieną smulkmeną, kad meninė kompozicija puikiai matytųsi iš įvairių gatvės kampų. Prie viso projekto įgyvendinimo, jo rengimo, derinimo su Lenkijos institucijomis, stogastulpių pervežimo ypatingai daug prisidėjo KPD kancleris Dainius Čergelis, talkino ir Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj. Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo treji metai.
„Tikimės, kad Markuose, kur M. K. Čiurlionis tikrai gerbiamas, kur Kultūros centre jo kūrybos simbolika dekoruota salė, vyksta jo vardo konkursai, jo vardu pavadinta gatvelė (nors ir labai nereprezentatyvi) , veikia muziejukas, ši vieta bus viena iš lankomiausių”, – sakė V. Bezaras.
Čiurlionis koplytstulpius „surinko“ iš Kulių apylinkių
Žemaičių paveldosaugininkai yra išsiaiškinę, kad M. K. Čiurlionio paveiksle „Žemaičių koplytstulpiai” nutapyti koplytstulpiai yra iš Kulių apylinkių. Jie stovėjo skirtingose vietose, o dailininkas juos „surinko“ į vieną paveikslą.
Kaip pasakojo tautodailininkas A. Vaškys, prieš kokius penkerius metus jau daugiau kaip šimtą metų prie įvažiavimo į Kulius stovėjęs ir M. K. Čiurlionio paveiksle nutapytas stogastulpis nugriuvo. Tada jam paskambino Kuliuose gyvenančio režisieriaus Valentino Masalskio žmona Raimonda ir paprašė ką nors daryti. Kadangi originalas buvo jau prastos būklės, A. Vaškys sukūrė jo kopiją ir pastatė toje pačioje vietoje. Koplytstulpis, stovėjęs Kulių kapinėse, nėra išlikęs, tačiau tarpukariu yra užfiksuotas išlikusio Balio Buračo nuotraukoje.
Tautodailininkas pasidalino ir kūrybinio darbo ypatumais: gal ne daug kas žino, kad ąžuolas genda iš vidaus, nuo šerdies, todėl norint, kad tautodailės kūrinys būtų ilgaamžiškesnis, šerdies nereikia naudoti. Turėjęs gana storą ir išdžiūvusį ąžuolą, Antanas perpjovė jį išilgai pusiau (pietinėje pusėje iki šerdies būna storesnė dalis) ir iš tos dalies kūrė koplytstulpį, šerdį palikęs kokiems nors šaukštams drožti. „Be to, ąžuolas atkeliavęs iš žemaičiams brangios Lopaičių šventvietės. Tikiu, kad stovės bent šimtą metų”, – sakė jis.
Lietuvos kryždirbystės tradicijos reprezentavimas
Koplytstulpyje A. Vaškys iš to paties vientiso medžio išdrožė Mariją Sopulingąją. Metalinius kryžius šiems dirbiniams sukūrė kryždirbys Artūras Platakis. Prieš pastatant savo kūrinius tautodailininkas juos dar pamatavo: koplytstulpis su metaliniu kryžium viršūnėje siekia 3,6 m, o stogastulpis – 4,5 m. „Kryždirbystės kūriniai visada būdavo statomi ar žymioms vietoms, įvykiams, ar išskirtinėms asmenybėms atminti. Tad ir šis koplytstulpis bei stogastulpis, vadinamas dar ir stoginiu kryžiumi, yra gyvos mūsų tradicijos įrodymas”, – sakė tautodailininkas A. Vaškys.
Prie kompozicijos projekto įgyvendinimo dirbo ir architektas iš Lenkijos Andrzejus Dragowskis. Kruopščiai visos konstrukcijos įbetonavimo darbus atliko iš Punsko atvykę vietos lietuviai Jurgis Ivoška (lenkiškai – Jerzy Iwaszko), Kazimieras Kupčinskas (Kazimier Kupczynski) ir Vidas Kupčinskas (Widas Kupczynski).
Atminimo ženklai M. K. Čiurlioniui stovi netoli Varšuvos aplinkkelio keliaujant į Vakarų Europą, Markose, Kasztanowa/Cypriana Kamila Norwida gatvių santirkoje. Tai kartu ir Lietuvos kryždirbystės, įrašytos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, reprezentavimas.