Jau birželio 4 dieną Seimas planuoja balsuoti dėl Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimų, kuriais nepriklausomų profesinių, verslo ir kitokių asociacijų valdymas būtų prilygintas valstybės įstaigų valdymui.
Dėl šio įstatymo projekto prieštaravimo šalies ir tarptautiniams teisės aktams Lietuvos advokatūra dar gegužės 21 dieną raštu kreipėsi į šalies Seimo pirmininką, taip pat Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos ir inovacijų, Teisės ir teisėtvarkos komitetus, šalies Teisingumo ministeriją.
Priėmus šiuos pakeitimus, Lietuvoje veikiančios profesinės asociacijos, taip pat ir Lietuvos advokatūra, šio įstatymo rėmuose būtų prilyginti viešojo administravimo funkcijas vykdantiems subjektams. Naujojo Antikorupcijos įstatymo pakeitimai taip pat būtų aktualūs tokioms šalies asociacijoms kaip Lietuvos auditorių rūmai, Notarų rūmai, Antstolių rūmai, Architektų rūmai, Nemokumo administratorių rūmai, Lietuvos teisininkų draugijai, Odontologų rūmai, Linava, Pramonės ir amatų rūmai ir dar ne vienai dešimčiai kitų organizacijų.
Lietuvos advokatūros vertinimu, toks jos statuso pakeitimas prieštarautų ne tik jos, kaip nepriklausomos organizacijos sampratai, bet ir šalies bei tarptautiniams teisės aktams bei vyraujančiai praktikai ir iš esmės pažeistų demokratinę sandarą.
„Lietuvos advokatūra kategoriškai nepritaria siūlomam projektui. Tokio reguliavimo nebuvo net sovietmečiu. Tokio reguliavimo nėra demokratinėse šalyse. Didžiausią nerimą kelia tai, kad iš tokių įstatymo pakeitimų sekantis reguliavimas sudaro pagrindą nepagrįstam valdžios kišimuisi į nepriklausomos profesinės savivaldos veiklą, kas lemia tokių nuostatų prieštaravimą šalies Konstitucijai, ES teisei ir tarptautiniams įsipareigojimams“, – sako šalies advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Susirūpinimą kelia ir tai, kad apie tokį esminę įtaką advokatūrai ir kitų nepriklausomų asociacijų valdymui turintį įstatymo projektą Lietuvos advokatūra sužinojo tik iš Seimo interneto svetainės, o Seime jis buvo svarstytas dviejuose – Biudžeto ir finansų, Ekonomikos ir inovacijų komitetuose. Lietuvos advokatūrai šis projektas nebuvo pateiktas derinti, taip pat Lietuvos advokatūra nebuvo su juo supažindinta, o tai yra grubus teisėkūros procedūros pažeidimas.
„Kviečiame Seimo narius atsakingai įvertinti balsavimui pateiktą projektą ir jo nepriimti. Manome, kad tokie keitimai dar svarstant projektą Vyriausybėje visų pirma turėjo būti skaidriai aptarti su asociacijomis“, – sako M. Kukaitis.
Be to, advokatų nepriklausomumas yra įtvirtintas ir Lietuvos pasirašytoje Europos Tarybos konvencijoje „Dėl advokato profesijos apsaugos“. Juo siekiama užtikrinti, kad advokatai savo profesinę veiklą vykdytų be papildomos išorės įtakos, garantuodami klientų teisių apsaugą, bendravimo su klientais konfidencialumą, teiktų nešališką teisinę pagalbą.
Tai, jog Lietuvos advokatūra nėra ir negali būti laikoma ar prilyginama viešojo administravimo subjektui yra konstatuota ir teismų praktikoje. Svarbu ir tai, kad Lietuvos advokatūros veikla finansuojama tik pačių advokatų ir advokatų padėjėjų lėšomis.
M. Kukaičio teigimu, Lietuvos advokatūros prilyginimas viešojo sektoriaus subjektui iš esmės prieštarauja advokato profesijai. „Lietuvos advokatūra, kaip advokatus vienijanti ir jiems atstovaujanti savivaldos institucija, šią misiją Lietuvoje vykdo daugiau kaip šimtmetį ir nebuvo, nėra ir negali būti laikoma ar prilyginama nei viešojo administravimo, nei viešojo sektoriaus subjektui“, – sako vadovas.
Šiuo metu Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro trys viešojo administravimo subjektų grupės, kurios su valstybe susietos pavaldumo ir (ar) koordinaciniais ryšiais: valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai.
Tuo tarpu Korupcijos prevencijos įstatymo keitimais siekiama įtvirtinti, kad viešojo sektoriaus subjektais, kaip jie suprantami pagal šį įstatymą, laikytinos ir asociacijos, kurioms suteikti bet kokie viešojo administravimo įgaliojimai.
Tokiu būdu, prisidengiant korupcijos prevencija, nepriklausomų savivaldą įgyvendinančios asociacijos būtų suvaržytos įvairiais papildomais reikalavimais – pavyzdžiui, apie asmenis, siekiančius eiti arba jau einančius pareigas asociacijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyba galėtų rinkti ir analizuoti informaciją, ir toks vertinimas, tikėtina, būtų privalomas, prieš užimant pareigas tokiose asociacijose. Taip būtų iš esmės paneigta šių asociacijų savivalda kaip jų veiklos organizacinis ir institucinės autonomijos pagrindas.
Lietuvos advokatūra yra nepriklausoma advokatų bendruomenę vienijanti, koordinuojanti, atstovaujanti, prižiūrinti ir advokatų savivaldą įgyvendinanti institucija, kurios veiklą apibrėžia Lietuvos advokatūros įstatymas. Ji vienija visus Lietuvos Respublikos advokatus, o Lietuvos advokatai – nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis.
